Ką daryti su per didele kartonine dėže, kuri netelpa į konteinerį? Kur dėti tuščią nagų lako valiklio buteliuką?

Į visus šiuo klausimus iš vienos iš Klaipėdos mieste veikiančių didžiųjų atliekų priėmimo aikštelių atsako Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Komunikacijos atstovas Arūnas Liubinavičius.

Reportaže dar kartą išgirsite kvietimą gyventojams atvykti į tokias aikšteles jau išrūšiavus savo buityje sukauptas atliekas, kurių nevalia išmesti į mišriųjų, rūšiuojamųjų atliekų konteinerius ar dar blogiau – palikti šalia jų.

  • Populiariausių atliekų trejetukas: baldai, padangos, statybinės atliekos (dažų, buitinės chemijos, visokiausių alyvų pakuotės, panaudoti makrofleksai ar netgi nagų lako valiklių buteliukai ir visa tai, kas kitoje pusėje turi ženkliukus, žyminčius, kad tai pavojinga atlieka. Ypač pavojingos tokios atliekos – jei jų pakuotėse yra dar likusios nepanaudotos chemijos);
  • įvairūs plastikiniai daiktai, stiklai;
  • žaliosios atliekos;
  • netgi aliejus, likęs po maisto gamybos;
  • ar dar naudingi, veikiantys, bet nebereikalingi daiktai – baldai, šviestuvai, žaislai, buities reikmenys, knygos, kurie nukeliauja į Klaipėdoje veikiančias daiktų dalinimosi stoteles IMK.

Arūnas Liubinavičius: „Gyvendami rutinoje nepastebime šalia vykstančių pokyčių, bet jei prieš 15 metų Klaipėdos kiemuose dar nebuvo rūšiavimo konteinerių, jei prieš dvidešimt metų nebuvo išvis jokių konteinerių – važiuodavo po kiemus mašina, surenkanti šiukšles iš žmonių su kibirėliais, tai dabar vykstančius procesus, susijusius su atliekų tvarkymu, galime vadinti ir revoliucija, ir evoliucija.  Įpročiai elgtis su atliekomis civilizuotai ir sąmoningai – tik stiprėja, ir tai nuteikia optimistiškai. Sąvartyno mokestis per metus padidėjo penkis kartus – jeigu mes mažiau atliekų išmesime į sąvartyną, daugiau išrūšiuosime – neišvengiamai mažės mūsų mokesčiai – čia kartu ir palinkėjimas, ir raginimas“.

Žiūrėkite reportaže – nuo 14 min.