Vilniuje pirmą kartą surengtas tarptautinis pakuočių inovacijų kongresas: subūrė verslą, mokslą ir ekspertus iš užsienio

Spalio 29 dieną Vilniaus rotušėje įvyko tarptautinis pakuočių inovacijų ir žiedinės ekonomikos kongresas FORWARD. Pirmą kartą Lietuvoje tokia apimtimi surengtas renginys į vieną vietą subūrė gamintojus, importuotojus, verslo lyderius, mokslininkus, politikos formuotojus bei ekspertus iš Lietuvos ir užsienio.

Daugiau kaip 1300 narių vienijančios gamintorjų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ inicijuotame kongrese kalbėta apie pokyčius, su kuriais verslas susiduria jau dabar: naujus Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, perdirbimo technologijas, medžiagų pasirinkimą ir sprendimus, galinčius keisti šiandien įprastas pakuotes.

Pasak „Gamtos ateities“ vadovo Karolio Šiaudkulio, poreikį vienoje vietoje suburti šių sričių ekspertus padiktavo ir pastaraisiais metais išaugęs pokyčių tempas.

„Šiandien pokyčiai vyksta taip greitai, kad verslui nebeužtenka žinoti, kas įsigalios po metų ar dvejų. Sprendimus dėl pakuočių įmonės priima dabar, o jų pasekmės išlieka gerokai ilgiau. Todėl svarbu laiku suprasti, kurios kryptys įsitvirtins, kokie sprendimai jau pasiteisina kitose šalyse ir ką galime pritaikyti Lietuvoje“, – sako K. Šiaudkulis.

Kongreso dalyvius pasveikinusi aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad naujasis ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR) skatina keisti požiūrį į pakuotes, vertinant visą jų gyvavimo ciklą. Pasak ministrės, nors nauji reikalavimai pareikalaus investicijų ir pastangų, kartu jie atvers galimybių diegti naujas technologijas, plačiau naudoti antrines žaliavas ir stiprinti verslo konkurencingumą Lietuvoje bei Europoje.

Ministrė taip pat akcentavo, kad vien reglamentas rinkos nepakeis – realūs pokyčiai priklausys nuo pačių rinkos dalyvių sprendimų.

Į sostinę atvyko pasaulyje žinomi ekspertai

Savo įžvalgomis FORWARD dalijosi vienas žaliosios chemijos pradininkų John C. Warner, „PreZero Packaging“ konsultacijų vadovas Alexander Reitz, nepriklausomas pakuočių inovacijų ir tvarumo konsultantas Giovanni Rissi ir „ThePackHub“ įkūrėjas Paul Jenkins.

Pranešimų metu aptarta žaliosios chemijos reikšmė kuriant ateities pakuotes, „PreZero“ patirtis siekiant tvaresnių sprendimų ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria pakuočių sektorius. Kartu su Lietuvos verslo, mokslo, teisės ir atliekų tvarkymo atstovais ekspertai taip pat diskutavo apie pakuočių projektavimo klaidas, žaliųjų teiginių reguliavimą, sertifikavimo svarbą ir cheminio perdirbimo galimybes. Prie temų pristatymo prisidėjo ir TEGOS, „Repsense“ bei „PinProof“ vadovai.

Pasak K. Šiaudkulio, prie pirmą kartą organizuoto kongreso įgyvendinimo prisidėjo ir patys pranešėjai, sutikę savo žiniomis dalytis neatlygintinai.

„Net užsienio ekspertai sutiko atvykti minimaliomis organizacinėmis sąnaudomis ir skaityti pranešimus pro bono. Toks žmonių įsitraukimas mums labai daug reiškia“, – sako K. Šiaudkulis.

Tarp pristatytų medžiagų – grybiena ir jūros dumbliai

Kongrese dalį aptartų inovacijų buvo galima pamatyti ir gyvai. Specialiai parengtose ekspozicijose „Pakuočių ateitis“ ir „Biomedžiagų biblioteka“ pristatyti nauji pakuočių sprendimai, technologijos ir medžiagos. Tarp jų – grybiena, jūros dumbliai ir kitos augalinės kilmės žaliavos.

Lankytojai galėjo susipažinti ir su konkrečiais jų pritaikymo pavyzdžiais: daugkartiniais puodeliais, gaminamais naudojant kavos tirščius ir perdirbtą medienos pluoštą, biologinės kilmės pakuotėmis iš nukritusių lapų bei kanapių perdirbimo likučių, taip pat papildų pakuotėmis, kurių apsauginis sluoksnis pagamintas iš grybienos ir kitų augalinės kilmės medžiagų.

Pasak nepriklausomo pakuočių inovacijų ir tvarumo konsultanto Giovanni Rissi, alternatyvios medžiagos turi potencialo, tačiau jų tvarumą svarbu vertinti ne tik pagal žaliavų kilmę, bet ir pagal gamybos bei transportavimo poveikį aplinkai.

„Pirmiausia reikia įvertinti medžiagų savybes – pavyzdžiui, grybienos pakuočių tinkamumas priklauso nuo konkretaus jų gamybos būdo. Ne mažiau svarbus ir ekonominis bei aplinkosauginis aspektas. Jei grybienos pakuotės gaminamos Kinijoje ir gabenamos į Europą, transportavimas sukuria papildomų emisijų. Todėl galimybė tokias medžiagas gaminti vietoje yra labai svarbi“, – aiškina G. Rissi.

Pasak „Gamtos ateities“ vadovo, organizuojant kongresą taip pat siekta, kad tvarumo principai atsispindėtų ne tik renginio programoje, bet ir praktiniuose sprendimuose.

„Pavyzdžiui, eksponatams pristatyti pasirinkome daugkartinio naudojimo konstrukcijas, užuot gaminę naujus vienkartinius postamentus. Galbūt tai nedidelė detalė, tačiau būtent tokie sprendimai parodo, kad tvarumas prasideda kartais nuo nedidelių veiksmų. Norėjome, kad FORWARD ne tik kalbėtų apie pokyčius, bet ir pats būtų jų dalis“, – teigia K. Šiaudkulis.

Kongrese paskelbta ir apie partnerystę su LKL

Kongreso metu taip pat „Gamtos ateitis“ ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo organizacijos įsipareigojo nuo 2027 metų kartu skatinti atsakingą pakuočių atliekų rūšiavimą.

Bendradarbiavimas neapsiribos vien lyga – prie iniciatyvos bus kviečiami jungtis LKL klubai, žaidėjai ir treneriai, o veiklas numatoma vykdyti skirtinguose Lietuvos miestuose. Rūšiavimo tema taps viena iš lygos visuomeninių iniciatyvų.

Pasak LKL komunikacijos vadovo Vaido Leliugos, iniciatyvos idėja gimė po paprastos kasdienės situacijos – išvykos su krepšinio komanda metu jis netinkamai išrūšiavo panaudotą dantų šepetuką. Pokalbis su kolega apie atliekų rūšiavimo taisykles paskatino susimąstyti, kiek daug klaidingų įsitikinimų vis dar turime.

„Mes visą laiką stengiamės išeiti iš krepšinio aikštelės ribų ir skatinti pokyčius. Turėdami tokią didelę bendruomenę, galime tą pokytį Lietuvoje pradėti daryti, kad turėtume geresnę ateitį, švaresnę gamtą ir griautume mitus apie rūšiavimą“, – sako V. Leliuga.

1. Šiaudkulis pabrėžia, kad partnerystė su LKL padės aplinkosaugos žiniomis pasiekti platesnę visuomenės dalį. Jo teigimu, krepšinis vienija didelę auditoriją, todėl lygos įsitraukimas suteikia galimybę skatinti atsakingus kasdienius įpročius ne tik tarp sportininkų, bet ir tarp sirgalių.

„Kaip krepšinyje sakoma, vienas krepšininkas nelaimi rungtynių – laimi komanda. Lygiai taip pat ir su pokyčiais. Pokyčius darome komandiškai“, – sako „Gamtos ateities“ vadovas.