Jau tradiciškai, skaičiuojant trečius metus iš eilės, VšĮ „Gamtos ateitis“ ir šiemet prisijungė prie savaitę trukusio, giliausias tradicijas Lietuvoje turinčio tarptautinio buriuotojiško renginio „Kuršių marių regata 2022“, kuri šiemet buvo jubiliejinė ir skaičiavo 55-erius metus.

„Smagu jau ne pirmus metus tapti šio renginio, kasmet sukviečiančio aktyvaus sporto mylėtojus, entuziastus ir gerbėjus, dalimi. Juk mūsų organizacijos viena iš veiklų – edukuoti ir šviesti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo, atsakingo vartojimo, o verslą – tvaraus produktų pakavimo temomis. O kaip žinia, po Kuršių marių regatos vėliava telpa ir sportas, ir tvarumo idėjos, ir noras skleisti geros nuotaikos bei puikios energijos bangą ne tik Neringoje, bet visos Lietuvos mastu,“ – apie renginį kalbėjo VšĮ „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Simboliška tai, kad šis renginys vyko liepą – tai laikomas mėnuo be plastiko. Kaip tik šiuo metu Jungtinių Tautų Aplinkos programos nariai ruošia pirmąjį konvencijos dėl plastikos taršos mažinimo dokumentą – pagal jį plastiko taršos mažinimo prievolė galios visoms Jungtinių Tautų šalims narėms nuo 2025 metų. Nors mūsų pakrantėje to plika akimi nesimato, besivystantis Azijos regionas dūste dūsta nuo plastiko ir kitų atliekų, kuriuos vandenynas suneša į šio regiono pakrantes.

„Kelis metus iš eilės per Kuršių marių regatą rengėme iniciatyvą „NE plastiko bangai“ ir bendruomeniškai tvarkėme paplūdimius kartu su vietiniais miestelėnais bei iš visos Lietuvos sugužėjusiais Nidos svečiais, buriuotojais. Galime tik pasidžiaugti, kad tvarkyti šiais metais Neringoje nebebuvo ko – Neringos paplūdimiai švarūs ir poilsiautojai patys, be papildomų aktyvacijų ir iniciatyvų, surenka ir sutvarko į paplūdimius išmestas šiukšles.

Tikimės, kad šis pozityvumas ir nusiteikimas Neringoje gyventi ir poilsiauti švariai ir tvariai, be šiukšlių paplūdimiuose ir su mažiau plastiko kiekvieną dieną vis labiau ir labiau užkrės kiekvieną mūsų visoje Lietuvoje. – pasidžiaugė D. Ramanauskaitė. – Tad šiais metais į renginio žinutę „NE plastiko bangai“ pažiūrėjome kiek kitaip – regatoje dalyvaujančias įgulų narius pradžiuginome tvariomis dovanomis – iš skirtinguose pasaulio paplūdimiuose, vandenynuose žvejų surinkto ir perdirbto plastiko pagamintais ekologiškais rankšluosčiais, kurių pagrindinė žinutė – „Tik kartu mes galime išvalyti pasaulio jūras ir vandenynus“, pridedant nuo mūsų, kad „Kartu mes galime daug daugiau“. Beje, kaip tik liepos mėnesį Vilniuje pirmą kartą pakilo ir socialinę žinutę „RŪŠIUOKIME“ iš dangaus siunčiantis karšto oro balionas, tad trys Nidos svečiai, įveikę užduotis apie rūšiavimą, tvarumą, – turės galimybę kilti šiuo oro balionu patys“.

„Džiugu, kad prasidėjusi su vos keliomis nedidelėmis ir gerokai padėvėtomis jachtomis, ši regata sugebėjo išaugti į pusšimtį įgulų iš visos Lietuvos sutraukiančias aukšto sportinio lygio varžybas. Tai didžiausias buriavimo renginys Lietuvoje, kuris vadinamas rimčiausiu išbandymu Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, mat per septynias dienas buriuotojai, nesvarbu, ar kepina saulė, ar pila lietus, turi įveikti penkis etapus – du Baltijos jūroje ir tris Kuršių mariose. Tačiau greta sportinės pusės Kuršių marių regata buvo ir visuomet išliks tuo įvykiu, kuris kartą metuose ne tik suburia visą „buriuomenę“, bet ir į savo sūkurį įtraukia visus mylinčius vėją, jūrą ir gamtą“, – teigė Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Raimundas Daubaras.

„Kuršių marių regata“ visuomet garsėjo ne tik kaip sportinės buriuotojų varžybos ant vandens, tačiau ir kaip šventinę nuotaiką visam pajūriui dovanojantis vasaros įvykis. Šiemet buriuotojai galėjo džiaugtis atsinaujinusiu varžybų formatu bei tarptautine buriavimo teisėjų komanda.

Nidoje kiekvieną vakarą po lenktynių visi buvo kviečiami stebėti apdovanojimus, pasigrožėti įspūdingiausiais regatos vaizdais didžiuliame ekrane ties regatos scena, greta Nidos prieplaukos. Taip pat – dalyvauti įvairiose renginio atrakcijose bei iniciatyvose, kuriuose lydėjo ne tik sportas, bet ir žinutė apie tai, kad kiekviename žingsnyje turime saugoti mus supančią gamtą, vartoti mažiau, pirkti atsakingiau, nes tikėti būtina – „Gamta turi ateitį“.