Šiandien, gegužės 30 dieną, Jungtinių Tautų Aplinkos programos dalyviai susirinks į pirmąją darbo grupę dėl plastiko taršos. Joje svarstys, kaip įgyvendinti istorinę ir precedento neturinčią rezoliuciją dėl plastiko taršos mažinimo. Pastaroji buvo priimta kovo 2 dieną, kai pirmą kartą tarptautiniu lygiu buvo nuspręsta, jog valstybėms būtina įsipareigoti mažinant plastiko vartojimą.

Iki šiol perdirbama tik dešimtadalis plastiko atliekų

„Nors daug kalbame apie plastiko taršą, ir yra nemažai pavienių jos mažinimo iniciatyvų, iki šiol pasaulyje perdirbama vos dešimtadalis plastiko atliekų. Didžioji jų dalis kartu su kitomis šiukšlėmis patenka į vandenynus. Akivaizdu, kad tai, kas prieš šimtmetį buvo buitį lengvinantis išradimas, šiandien virto rykšte gamtai ir pačiam žmogui. Šia rezoliucija Jungtinės Tautos pripažino, kad pavieniui šalys, verslai ir žmonės plastiko problemos neišspręs. Reikalingi vieningi veiksmai, aiškios gairės, tvirti įsipareigojimai“, – komentuoja pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis.

Iki šiol vienintelę prievolę dėl plastiko taršos kėlė taip pat JT iniciatyvoms priklausanti „Global Commitment“ programa, prie kurios pastaruosius trejus metus prekės ženklai jungėsi savanoriška forma. Šioje programoje virš 500 gamintojų, kurie yra atsakingi už penktadalį (20%) pasaulyje pagaminamų plastiko pakuočių, buvo įsipareigoję atsisakyti nereikalingų plastiko pakuočių ir naudoti tik lengvai perdirbamas pakuotes.

Svarbiausias aplinkosaugos įvykis nuo Paryžiaus susitarimo

Advokatų kontoros „AAA Law“ partnerė, aplinkosaugos srityje dirbanti advokatė Ema Būtėnienė teigia, kad Jungtinių Tautų rezoliucija yra unikalus dokumentas, kuris,  JT pareigūnų žodžiais, žymi naują plastiko mažinimo erą.

„Ekspertai teigia, jog rezoliucijos priėmimas yra svarbiausias aplinkosaugos įvykis nuo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos mažinimo. Tuo pačiu – pirmasis žingsnis, kuriant bendrą susitarimą, JT nares teisiškai įpareigojantį dėl plastiko taršos mažinimo. Nors iš teisinės perspektyvos dabartiniame etape rezoliucija tėra vieša deklaracija, tai rimtas tarptautinės politikos įvykis. Jo įgyvendinimas paaiškės tik tuomet, kai bus prieita tarptautinio susitarimo, iki jo laukia nelengvas derybų etapas“, – komentuoja E. Būtėnienė.

Advokatė teigia, jog vertinant kitus JT susitarimus aplinkosaugos srityje, galima tikėtis, kad  šis susitarimas nebus tik formalumas ir įneš realių teigiamų pokyčių plastiko taršos mažinime.

Naujoji rezoliucija buvo neišvengiama dėl aplinkosaugininkų, verslų ir žmonių išreikšto poreikio. Iki Jungtinių Tautų susitikimo buvo pasirašyta vieša peticija, kuriai pritarė 2 milijonai žmonių visame pasaulyje, 119 vyriausybių ir 80 tarptautinių prekės ženklų.

Tarpvyriausybinės derybos – jau netrukus, kviečiama ir Lietuva

Šiandien prasidėsiančios JT Aplinkos programos darbo grupės užduotis yra pasirengti tarpvyriausybiniam derybų komitetui, efektyviai ir sklandžiai jo veiklai. Būtent šis komitetas rengs pagrindinį teisiškai įpareigojantį dokumentą – tarptautinį susitarimą dėl plastiko taršos mažinimo.

„Jau dabar JT Aplinkos programos vykdomoji direktorė Inger Andersen pabrėžia, kad reikalingas visos plastiko gyvavimo sistemos esminis pokytis: pradedant žaliavų gamyba, produktų kūrimu ir vartojimu ir baigiant atliekų tvarkymu. Tikslai yra labai ambicingi, jų apimtis labai plati, o terminas tokio masto deryboms itin trumpas – galutinio dokumento tikimasi iki 2024 metų pabaigos“, – dalijasi „AAA Law“ advokatė.

Su pakuočių atliekų perdirbimo iššūkiais kasdien susiduriantis K. Šiaudkulis sako, kad JT užmojai keisti visą plastiko gyvavimo sistemą signalizuoja apie visos industrijos laukiančius rimtus pokyčius.

„Viena vertus, tai atvers labai daug galimybių išradimų kūrėjams. Jau dabar matome technologinių sprendimų, kai pakuotės kuriamos iš daržovių, žuvų ar grybų, kuriamos skirtingos depozito sistemos ir išmaniosios programėlės. Žiedinėje ekonomikoje reikės vis daugiau ir kuo platesnėms rinkoms tinkančių sprendimų. Kita vertus, tam tikriems pramonės sektoriams, ypač sunkiajai pramonei, prie pokyčių pereiti nebus lengva: čia plastiko pakuotės turi būti tvarios ir saugios“, – komentuoja K. Šiaudkulis.

Dėl šių priežasčių į JT darbo grupę kviečiamos visos JT šalys ir laukiami visi gerųjų praktikų pavyzdžiai. Į ją gali įsitraukti ir Lietuva: LR Aplinkos ministras, kaip ir kitų JT šalių narių aplinkos ministrai, gavo oficialų JT Aplinkos programos kvietimą per regioninę darbo grupę nominuoti savo kandidatą į derybų biurą ir finansiškai prisidėti prie JT rezoliucijos įgyvendinimo.

Jei paties susitarimo projekto laukiama 2024 metų pabaigoje, jo patvirtinimas JT šalių konferencijoje  planuojamas 2025 metais.

Naujieji įpareigojimai JT šalyse bus priimami 2025 metais, verslas gali ruoštis jau dabar

E. Būtėnienės teigimu, tendencijos, į kurias turi atsižvelgti verslas, yra akivaizdžios: kuo mažiau plastiko ir kuo daugiau tvarių produktų bei sprendimų. Verslas, kuris nelaukdamas konkrečių JT sprendimų, jau dabar suka plastiko mažinimo linkme, galutiniame rezultate įgis pranašumą lyginant su tais, kurie tvarumo kryptimi pasuks tik atsiradus konkretiems įpareigojimams Lietuvos ar tarptautiniuose teisės aktuose.

„Lietuvos rinkoje tikrai gausu teigiamos praktikos pavyzdžių – verslų, kurie plonina plastiko pakuotes, atsisako sunkiai perdirbamų mišrių pakuočių, naudoja tik perdirbtą plastiką. Keisdamos pakuotes, įmonės rūpinasi visais jų aspektais – logistikos saugumo, produktų galiojimo, vartotojams aiškaus rūšiavimo. Palaikome šias iniciatyvas, dalindamiesi gerąja praktika mūsų įmonės įkurtame „Ateities pakuotės“ klube, kuriame šiuo metu yra beveik 40 įvairaus sektoriaus šalies verslų. Vartotojai taip pat neatsilieka – 9 iš 10 gyventojų teigia rūšiuojantys atliekas“, – teigia VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius.

Šiame kontekste reikėtų prisiminti, kad Lietuvoje, įgyvendinant ES Vienkartinio plastiko direktyvą, jau už pusmečio įsigalios nauji reikalavimai gaminių, kurių sudėtyje yra plastiko (tabako gaminių su filtrais, vienkartinių plastikinių gaminių)  atliekų ir šiukšlių tvarkymui. Nuo 2024 m. griežtės reikalavimai ir  drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių bei žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų ir šiukšlių tvarkymui.