Dalinamės „Kūrybos kampo 360°“ įkūrėjo, pokyčių lyderio, žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą“ iniciatoriaus Giedriaus Bučo video, apsilankius Vilniaus MBA ir Kazokiškių sąvartyne.

Žygio pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!“ nužygiavome 1363 kilometrus ir surinkome 1133 kg. šiukšlių, tai yra 52307 vnt. arba 232 vnt. didelių maišų. Kiekvieną dieną atėjus į nakvynės vietą, visas surinktas šiukšles rūšiavome, svėrėme ir skaičiavome. Ir taip 70 dienų, kiekvieną dieną! Buvo dienų, kuomet negalėjome žiūrėti į tas visas šiukšles, tiesiog norėjosi pasislėpti nuo jų ar jas paslėpti, bet tai neįmanoma, jos yra mūsų gyvenimo dalis. Buvo žmonių, kurie neatlaikė psichologiškai, tiesiog palūžo nuo monotoniškumo, vaizdo, kvapo ir to nesibaigiančio šiukšlių srauto. Bet tai ką pamačiau kovo mėnesį apsilankęs Vilniaus MBA ir Kazokiškių sąvartyne, man pramušė visus kamščius – mūsų žygio šiukšlytės tai tik žiedeliai.

650 tonų, tiek mišriųjų atliekų į MBA pristatoma per parą, vien tik iš Vilniaus regiono

Šioje stotyje atliekas rūšiuoja 60 darbuotojų dirbdami dvejose pamainose nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro. Pagrindinė jų užduotis „ištraukti“ iš mišrių atliekų, kitaip sakant iš buitinių, antrines žaliavas ir kitus dalykus. Nors Lietuvoje rūšiavimo sistema yra sukurta ir veikia, tačiau tai, ką pamačiau, mane lengvai šokiravo. Tarp buitinių atliekų neturėtų būti nieko daugiau, apart įvairių neperdirbamų atliekų, higienos reikmenų, na ir šiuo metu organikos, kol neturime sutvarkytos sistemos. O kaip jums atrodo ko ten yra? Padirbėjau apie 2 val. ir aš prie konvejerio, per tą laiką pro mane „praplaukė“ visų vartojimo sričių atliekos. Ką ten praplaukė, tiesiog praskrido, nes konvejeris juda greitai. Taigi, darbuotojai dirbantys prie konvejerio „ištraukia“ štai tiek:

  • 18 t stiklo
  • 13 t metalo
  • 10 t popieriaus
  • 9 t plastiko

Tai yra maždaug 6% nuo viso kiekio ir tai vienos dienos skaičiai, ir tai toli gražu ne visas kiekis koks yra bendrame atliekų sraute. Kiti dalykai – statybinės atliekos, elektronika, organika ir kt. ko neturėtų būti, kartais pagaunama, bet dažnu atveju „praplaukia“. Be abejo, niekaip neįmanoma iš bendro srauto išimti visų antrinių žaliavų ir kitų paminėtų dalykų, todėl viskas gražiai supresuojama į tokius toninius kubelius ir iškeliauja į krosnį. Labai maža dalis, kuri negali būti deginama, išvažiuoja į sąvartyną. Antrinių žaliavų atskyrimą nuo bendro srauto atliekų apsunkina tai, kad šiukšlės maišuose, o konvejeris juda pakankamai greitai, jeigu judėtų lėčiau – reikėtų dvigubai, trigubai daugiau rūšiuotojų ir stoties plotų. Vienas dalykas aiškus – antrinių žaliavų čia neturėtų būti, jos turi būti surūšiuotos į antrinių žaliavų konteinerius.

Šiukšlių konvejeris lyg tekanti upė, tačiau egzotikos ten nėra

Koks jausmas stovėti prie konvejerio ir rūšiuoti? Vien jau matant tuos vaizdus – panaudotas tualetinis popierius, sauskelnės, higieniniai paketai, maisto likučiai ir visa kita ką metame į šiukšlių dėžes, kartais medicininės atliekos ir kt. Taip pat, kaip ir minėjau, antrinės žaliavos t. y. įvairios pakuotės tame pačiame sraute. Viskas tarpusavyje susimaišę, kaip kokia mišrainė, o ten tvyrantį kvapą turbūt jau užuodžiate. Galbūt reikia priprasti, bet momentais stovint prie konvejerio jausmas toks, kad ne konvejeris juda, o tu stovėdamas ant pakylos. Toks tikrai keistas, ne, turbūt ne tas žodis, šūdinas jausmas, viską kartu sudėjus – šiukšles, kvapą, nesvarumo būseną, beprasmybę… Renki, renki iš tos šiukšlių jūros „gerus“ dalykus, meti juos į skylę žemyn pagal rūšį ir tuo pačiu apima neviltis, kuomet matai, kad tiek, kiek spėjau ištraukti yra tokia maža dalis. Tokia realybė ir, nepabuvęs ten, sunkiai gali įsivaizduoti vykstančius procesus, nors ir kaip vaizdžiai būtų perteikta ar nufilmuota, ten reikia pabūti. Ir man kilo mintis kviesti žmones į ekskursiją, kad pamatytų kaip atrodo mūsų vartojimo artefaktai. O, gal įžengus į sąmoningą vartojimo periodą, privalomai atvyktų jaunimas į MBA stotį parūšiuoti. Ir nei kiek neabejoju, vartojimas taptų darnesniu.

Žemai lenkiu savo žilą galvą prieš tuos žmones, kurie kiekvieną dieną kapstosi mūsų šūduose ir bando sumažinti tą deginimui skirtą kiekį, bando grąžinti antrines žaliavas į gamybą, jog šiek tiek būtų tausojami gamtos resursai.

Taigi 94% atliekų gražiai „supakuotos“ keliauja tiesiai į krosnį. Sakysite, jog tai yra gerai, išgauname energiją! Energiją iš daiktų, kurių daugelio mums nereikėjo, jei būtume susimąstę apie savo vartojimo įpročius, energiją iš daiktų, kuriems pagaminti išeikvoti milžiniški klodai gamtos resursų, energiją iš daiktų, kuriems pagaminti reikėjo tos pačios energijos ir žmogiškųjų resursų. O tie 6% antrinių žaliavų, kuriuos rankomis „ištraukia“ iš viso bendro srauto, jie taip pat turės būti perdirbti ir čia vėlgi reikės begalės įvairių resursų. Taigi, kokiu principu gyvename? Mano manymu tai tiesiog yra švaistymas ir savęs naikinimas.

Sąvartynų „piliakalniams“ formuoti atvyksta dar papildomai 250 t atliekų kas dieną

Į sąvartyną iš MBA išvažiuoja tai, kas negali būti sudeginta ir perdirbta – statybinis laužas, ir kitos atliekos. Sąvartynas užpildomas atliekomis iš verslo įmonių, stambių gabaritų atliekų aikštelių, valymo įrengimų dumblu ir kitomis šiukšlėmis pagal reglamentą. Tai apie 250 t atliekų kas dieną. Tame kiekyje yra ir antrinių žaliavų, kurios dėl neaiškių priežasčių nepateko į rūšiavimą.

Apie sąvartyną, jo užimamą plotą, saugos priemones ir kt. galite paskaityti Vikipedijoje, tikrai įspūdingi skaičiai. Aš tik norėčiau nuo savęs pridėti, kad tie milijonai tonų šiukšlių supiltų į 25 m aukščio kalnus, užpilti žemėmis ir užsėti žolyte, bus kaip palikimas perduotas mūsų vaikams. Iš protėvių mes paveldėjome piliakalnius, kurie buvo gynybos, valstybiškumo ir tautiškumo simbolis, o mes savo vaikams perduosime šiukšlių „piliakalnius“ – vartojimo ir savo EGO patenkinimo simbolius.

Visa tai tik Vilniaus miesto ir regiono skaičiai, o kiek šiukšlių „sukuriama“ visoje Lietuvoje, Europoje, pasaulyje?

Taip, šiukšles tvarkyti reikia, tačiau kuomet pamatai tokį jų kiekį, žinai jų atsiradimo istoriją, suvoki kokią žalą mes darome mūsų Žemei ir sau, kokią žalą mes darome savo vaikams, tai kitaip kaip beprasmybe viso to pavadinti negaliu. Ir visgi, ką galėtume padaryti visi kartu, dėl bendro tikslo, dėl mūsų bendrų namų, dėl savo vaikų, dėl ateities kartų? Geriausia prevencija šiukšlėms yra jų nesukurti ir čia turiu kelis patarimus, kurie gali padėti mums darniau ir tvariau gyventi:

  1. Atsisakykime vienkartinių daiktų. Šie daiktai yra didžiausias gamtos resursų eikvojimas ir šiukšlių sukūrimas.
  2. Gerai pagalvokime prieš perkant, ar tikrai reikia vieno ar kito daikto. Dažnai mūsų pirkimai būna spontaniški arba paveikti reklamos.
  3. Renkantis prekes, rinkimės jas su darnesnėmis mūsų aplinkai pakuotėmis. Taip kaip renkamės produkto kokybę, taip turėtume rinktis ir pakuotę.
  4. Pirkime ilgaamžius, kokybiškus ir ekologiškus daiktus. Šis sprendimas padės taupyti gamtos resursus ir sumažinti šiukšlių kalnus.
  5. Panaudokime daiktus antrą kartą, prikelkime antram gyvenimui. Tai nėra skurdo požymis, tai yra išmintis.
  6. Rūšiuokime. Ilgalaikėje perspektyvoje rūšiavimas mūsų neišgelbės, turime imtis kardinalių pokyčių, tačiau šiuo metu mes privalome tai daryti.
  7. Atskirkime pakuotes nuo mišrių atliekų. Jeigu tai padarysime, bus nuveiktas didelis ir labai reikšmingas darbas. Kita vertus mes už pakuočių tvarkymą jau sumokėjome pirkdami produktą, kodėl dar kartą mokame mesdami į mišrių atliekų konteinerį?

Autorius: Giedrius Bučas

Matote prasmę mūsų darbuose?

Investuokite skirdami savo 1,2%

Skirkite kelis € Contribee sutelktinio finansavimo platformoje

https://contribee.com/kuryboskampas360