Apie rūšiavimą
RŪŠIAVIMO MITAI, DUK
„Vistiek visos išrūšiuotos atliekos supilamos į vieną šiukšlių mašiną“
Šis mitas – turbūt dažniausiai sutinkamas, kalbant apie žmonių demotyvaciją rūšiuoti.
Dauguma antrines žaliavas surenkančių sunkvežimių šiai dienai jau turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims – plastikui, popieriui, stiklui, tad antrines žaliavas surenka 1 automobilis, bet atliekos jame nesusimaišo, nes patenka į skirtingas talpas / bunkerius.
Bet kuriuo atveju – visos iš rūšiavimo konteinerių surinktos atliekos rūšiavimo stotyje yra dar kartą atidžiai perrūšiuojamos – į devynias rūšis, kartais net į daugiau. Kas tinkama perdirbimui – iškeliauja į perdirbimą, kas netinka, nešvari ar sutepta žaliava – iškeliauja deginimui. Todėl yra didelis interesas atskirti tas atliekas, kaip įmanoma geriau, jau pirminėje stadijoje, kad perdirbimo gamyklas pasiektų tik teisinga žaliava, skirta perdirbimui.
Jei visgi kyla noras pačiam tuo įsitikinti – jei pasitaiko galimybė, kai atvyksta atliekas surenkantis automobilis – visada galima paprašyti darbuotojų parodyti, kur nukeliauja jūsų surūšiuotos atliekos – ypač tai įdomu vaikams.
MITAS paneigtas. 1 automobilis – atskiros sekcijos skirtingoms jūsų surūšiuotoms atliekoms.
„Rūšiuosiu nuo naujų metų, nuo kito mėnesio, nuo…“
Apie tai, ką mes paliksime ateinančioms kartoms, apie socialinę atsakomybę ir tvarumą galima kartotis ir kartotis, bet turbūt tam tiesiog reikia laiko subręsti, prisimenant frazę, kad „švaru ne ten, kur sutvarkoma, bet ten – kur nešiukšlinama“
Tausokime savo planetą. Ją mums perdavė ne tėvai, o paskolino mūsų vaikai (Kenijos liaudies patarlė).
„Vieną dieną surenka rūšiuojamas atliekas, kitą – jau buitines?“
Kai kurios atliekų tvarkymo įmonės tuo pačiu automobiliu vieną dieną surenka mišrias buitines atliekas, o kitą – jūsų išrūšiuotąsias, pvz., plastmasės, popieriaus ar stiklo. Tad gyventojui atrodo, kad atliekas surenka ta pati mašina, bet tiesiog – įmonė pagal galimybes pritaiko tą patį automobilį skirtingų rūšių atliekoms surinkti.
Mitas paneigtas: Tas pats automobilis – skirtingoms atliekoms surinkti.
Turime tik vieną žemę. Neterškime, rūšiuokime. Gamtos ateitis – mūsų rankose.
„Pradėsiu šiukšles plaut, kad galėčiau jas rūšiuot?“
Taip, plaudami pakuotes mes naudojame vandenį, bet rūšiavimui – plauti ar skalauti pakuočių nėra būtina. Tai labiau rekomendacija, patarimas, kuris svarbus rūšiuojantiems ir dėl to, kad laikant nešvarias pakuotes namuose, kol neišmestos į konteinerį – gali skleisti kvapų, užteršti likusiais maisto likučiais atliekų laikymo talpą, kitas pakuotes ar tiesiog – atrodyti neestetiškai.
Kol rūšiavimas ir atliekų perdirbimas dar buvo pakankama naujovė (o tai buvo labai senai) – daugelis atliekų vežėjų reikalavo griežtų rūšiavimo taisyklių. Tobulėjant technologijoms, surinkimo ir perdirbimo technikai, daugelis šių greižtų reikalavimų nebeteko prasmės – rūšiavimas mums tampa vis paprastesne veikla.
Paprastas vartotojas rūšiuoja atliekas jų susidarymo vietoje, o perdirbimo procesas apima viską – medžiagos plovimą, smulkinimą, maisto ar kitų nereikalingų priemaišų pašalinimą, vėliau – jos lydymą ir panaudojimą pakartotinai. Tad vartotojui užtenka žinoti tik esmines rūšiavimo taisykles, o įvairios technologijos, naudojamos vėliau gamybos procesuose, labiau svarbios perdirbėjui.
„Prie namų nėra rūšiavimo konteinerio, toli nešti…“
Šie argumentai „kodėl nerūšiuojate?”– iš „neturiu tam laiko“ ir „viskas vistiek iškeliauja į sąvartyną“ serijos.
Galimybių – kaip ir kur rūšiuoti – turime, laiko atrasime, tačiau didžiausias klausimas turbūt kitas – ar rūšiuosime, ar ieškosime argumentų nepradėti to daryti?
Tad mintis, kad papildomas atliekų išskyrimas į atskiras kategorijas užima daugiau laiko – tai labiau įsitikinimas nei tiesa. Rūšiavimas nėra sudėtingas procesas, tikrai ne „raketų mokslas“ – tai labiau įpročio reikalas, o pradedant bet kokius naujus įpročius, svarbiausia – teisingas nusiteikimas.
Jei nori rūšiuoti – ieškai ir randi galimybių, jei nenori – ieškai priežasčių to nedaryti.
Tie kartų skirtumai…
Vyresniąją kartą labiausiai motyvuoja finansinė grąža atlikti vieną ar kitą darbą, jaunąją kartą – supratimas, kad ir maži žingsniai ar darbai ekologijos ir aplinkosaugos srityje gali ilgainiui atnešti didelį rezultatą.
Jei niekas Lietuvoje nerūšiuotų, per metus iš šių supiltų atliekų sukrautume po dar vieną Šatrijos ar didesnį kalną.
Rūšiuodami atliekas mes kiekvienas prisidedame prie aplinkos tausojimo ir tvaraus išteklių naudojimo, o geriausia motyvacija – asmeniniu pavyzdžiu paskatinti ir kitus elgtis atsakingai.
Kodėl aš turiu rūšiuot į atskirus konteinerius?
Deja, bet kartu su buitinėmis atliekomis metamos antrinės žaliavos tampa bevertėmis atliekomis – jos užteršiamos maisto, chemikalų likučiais, stiklo duženomis, neperdirbamais vienkartiniais plastikais ir jų perdirbti jau nebeįmanoma. Taip, yra tokia praktika ir Lietuvoje, kad individualių namų gyventojai turi tik 2 skirtingų atliekų rūšių konteinerius rūšiavimui – stiklui ir kitoms atliekoms – popieriui, kartonui, plastikui, metalui ar kombinuotoms pakuotėms. Bet pastarosios pakuotės, metamos kartu, neužteršia viena kitos, o rūšiavimo centre yra atsakingai perrūšiuojamos.
Apie tai, ką mes paliksime ateinančioms kartoms, apie socialinę atsakomybę ir tvarumą kartotis taip pat nebeverta – turbūt tam tiesiog reikia laiko subręsti, prisimenant frazę, kad “švaru ne ten, kur sutvarkoma, bet ten – kur nešiukšlinama”.
MITAS paneigtas: deja, bet pakuotės, kurios sumetamos ir sumaišomos su buitinėmis atliekomis, tampa beverte žaliava.
Čia apie mano tėvų kaimynus…
Deja, bet ypač kaimiškosiose Lietuvos vietovėse pakuočių atliekos dar mažai rūšiuojamos vardant ekologijos, tvarumo ir socialinės atsakomybės jausmo. Viskas dažniau metama į bendrą mišriųjų atliekų konteinerį, o rūšiavimui skirti konteineriai žmonių naudojami pagal išradingumą ir originalumą – nuo maisto produktų iki malkų laikymo vietos.
Arba atvirkščiai – į rūšiuojamų atliekų konteinerius metama viskas, kas papuola po ranka. Šalia gyventojų namų valdų esančių individualių pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių turinio patikrinimų Lietuvoje rezultatai rodo, kad individualaus naudojimo plastiko, popieriaus pakuočių atliekų konteineriuose dar vidutiniškai apie 43 proc. atliekų sudaro įvairios mišrios komunalinės atliekos – rūbai, avalynė, maisto ir higienos priemonės, kurių vieta ne pakuočių atliekų konteineriuose. Pakuotėms priskiriamos ir statybinės medžiagos, ir sulaužyti žaislai, ir maisto atliekos, žolė, kiti nebenaudojami buities reikmenys, rakandai, net malkos, nors kiekvienas konteineris turi lipduką su išvardintomis atliekomis – kur ką galima mesti, ko – ne.
Kodėl taip elgiamasi? Kaip žinia, pakuočių atliekų surinkimas ir sutvarkymas – priešingai nei mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugos – gyventojams papildomai nekainuoja, todėl dalis jų tikslingai, vengdami mokėti papildomai už statybinių, stambiagabaritinių ar į mišriųjų atliekų konteinerius nebetelpančių atliekų išvežimą, viską suverčia į antrinių žaliavų konteinerius.
Tai perša vieną paprastą išvadą: jei nori rūšiuoti – ieškai ir randi galimybių, jei nenori – ieškai priežasčių to nedaryti.
Iš kur man žinot, kaip ten ką rūšiuot?
Išties, komunikuojama apie pakuočių atliekų rūšiavimą jau daug metų ir pačiomis įvairiausiomis primonėmis, bet tiesa tokia, kad jei nėra asmeninio noro priimti vienokios ar kitokios informacijos, kuri paskatintų imtis veiksmų, kalbant apie rūšiavimą – jokios priemonės tam nepadės. Kai jau atsiras noras tą daryti – pakanka įvesti į paiešką „Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?“ ir ta tema galima pasirinkti atsakymų iš daugiau nei 40 tūkst. paieškoje siūlomų įvairiausių straipsnių.
Tad atsakymas paprastas: Jei nori rūšiuoti – ieškai ir randi galimybių, jei nenori – ieškai priežasčių to nedaryti.
Aš tai rūšiuoju tik tada, kai važiuojam kur atostogaut
Kaip ten sakoma – pas kaimynus ne tik žolė žalesnė. Tai nejaugi nuvykus į svečią šalį ir rūšiuoti tampa paprasčiau, ir jų rūšiavimo taisyklės su 4 ar 6 skirtingomis šiukšliadėžėmis tampa savaime priimtinu dalyku?
Viskas priklauso nuo požiūrio. Jei nori rūšiuoti – ieškai ir randi galimybių arba priimi tai kaip pareigą, jei nenori – ieškai priežasčių ir galimybių to nedaryti.
Trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo – ir tai nuteikia pozityviai. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, atlikta šių metų vasario mėn.