Šįkart kviečiame susipažinti su „Kavos banku“, didžiausiu kavos skrudintoju Lietuvoje, kurio veikloje glaudžiai persipina aistra kavai ir rūpinimasis aplinka. Per daugiau nei 30 metų patirties kavos rinkoje „Kavos bankas“ tapo inovatyvaus požiūrio ir tvarumo pavyzdžiu Baltijos šalyse.
„Kavos banko“ vadovas Gražvydas Vilčinskas pasakoja, kad jų kelias prasidėjo nuo prekybos kava, o galiausiai išaugo į gilų supratimą apie kavos gamybą. „Kuo daugiau skrudinome, tuo labiau supratome, kad tai – ne tik darbas, bet ir menas,“ – sako Gražvydas.
„Kavos bankas“ aktyviai rūpinasi tvarumu visuose savo veiklos etapuose:
- Skrudinimo metu susidarančios atliekos, tokios kaip kavos pupelių luobelės, yra surenkamos ūkininkų ir naudojamos kaip trąšos.
- Naudojami džiutiniai maišai, į kuriuos supakuota atkeliauja kava, vėliau atiduodami siuvykloms, kur jie virsta sėdmaišiais, krepšiais ūkininkų sodinukams ar net rankinėmis.
- Apie 40% kavos pakuočių jau yra perdirbamos, o netrukus visos jų pakuotės taps draugiškos aplinkai. „Mes laukėme šio progreso – dabar jau turime pakuotę, kuri ne tik išlaiko kavos šviežumą, bet ir yra visiškai perdirbama,“ – dalijasi įkūrėjas.
Aistra kavai ir kokybei
„Kavos bankas“ ne tik skrudina kavą su moderniausia įranga, bet ir rūpinasi kokybės kontrole nuo plantacijos iki puodelio. Brazilijoje jie nuomoja kavos plantaciją, o žalias pupeles importuoja iš 21 pasaulio šalies. Kiekviena žalios kavos partija yra tikrinama laboratorijoje, o kavą skrudina tik pagal užsakymus, kad ji visada būtų šviežia.
„Kava mums yra daugiau nei verslas – tai mūsų aistra ir gyvenimo būdas,“ – sako Gražvydas Vilčinskas. „Kavos bankas“ toliau žengia į priekį, vystydamas švietėjišką veiklą, rengdamas kavos degustacijas ir seminarus bei kurdamas originalius kavos mišinius.
Kviečiame susipažinti su „Kavos banku“ ir jų tvarumo idėjomis šiame interviu ir jų svetainėje www.kavosbankas.lt – kartu mėgaukimės atsakinga ir sąmoninga kavos kultūra.
