Atliekų rūšiavimo įpročiai Lietuvoje gerėja – kasmet auga surenkamų pakuočių atliekų kiekiai, o perdirbimo rodikliai artėja prie Europos Sąjungos tikslų. Gyventojų rūšiavimo stebėsena rodo augantį aktyvumą ir gerėjantį supratimą apie pakuočių atskyrimą nuo bendro komunalinio srauto, tačiau naujausios apklausos atkreipia dėmesį, kad kasdienėje praktikoje vis dar trūksta aiškumo dėl taisyklių taikymo skirtinguose regionuose.
Savivaldybių autonomiškumas rūšiavimo taisyklių nustatymo srityje reiškia, kad Lietuvoje galioja skirtingi sprendimai. Dėl to dalis gyventojų susiduria su painiava, kuri gali demotyvuoti rūšiuoti atsakingai ir nuosekliai.
Skirtumai ištinka net kelių dešimčių kilometrų spinduliu: vienose savivaldybėse plastiko ir metalo pakuotės metamos į bendrą konteinerį, kitose – naudojami atskiri konteineriai visoms pakuotėms, dar kitur skiriasi konteinerių spalvos ir ženklinimas. Tokia kintanti praktika sukelia neaiškumų gyventojams, ypač tiems, kurie keičia gyvenamąją vietą, dirba ar keliauja tarp skirtingų savivaldybių.
Siekiant šią situaciją pakeisti, šiuo metu inicijuojamas nacionalinių rūšiavimo taisyklių parengimas. Tokios taisyklės būtų patvirtintos nacionaliniu lygmeniu ir užtikrintų aiškią bei vienodą pakuočių rūšiavimo tvarką visoje šalyje. Tokiu būdu siekiama didinti gyventojų pasitikėjimą sistema ir mažinti painiavą, susijusią su skirtingų taisyklių taikymu.
Remiantis asociacijos “Gamtos ateities” užsakytų tyrimų duomenimis, suvienodintos rūšiavimo taisyklės visoje Lietuvoje, galėtų ženkliai pagerinti rūšiavimo kokybę. Tyrimais taip pat nustatyta, kad gyventojai yra pasirengę pokyčiams – dauguma apklaustųjų mano, jog pakuočių atliekų rūšiavimo taisyklės turėtų būti vienodos visose savivaldybėse. Tai rodo, jog visuomenė palaiko sklandesnės, aiškesnės ir lengviau suprantamos rūšiavimo sistemos idėją.
Daugiau apie tyrimo išvadas ir kontekstą skaitykite straipsnyje.
