VšĮ „Gamtos ateitis“ šiais metais kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis atliko 18 įmonių, teikiančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje, kontrolinius patikrinimus. Patikrinimai buvo vykdomi Tauragės, Druskininkų, Plungės, Elektrėnų, Raseinių, Akmenės, Molėtų, Klaipėdos, Kretingos, Kauno, Rokiškio, Marijampolės,  Jonavos, Kaišiadorių, Šiaulių rajonuose ir Vilniaus, Šiaulių,  Panevėžio, Alytaus miestuose.

Šių patikrinimų metu, analizuojant šalia gyventojų namų valdų esančių individualių pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių turinį, buvo siekiama apibendrinti – kokie yra gyventojų skirtinguose Lietuvos savivaldybėse atliekų rūšiavimo įpročiai. Kiekviename rajone buvo pasirinktinai tikrinama per tūkstantis skirtingų pakuočių – popieriaus, plastiko – konteinerių, išskyrus stiklo atliekas. Pastaruosiuose netinkamų priemaišų pasitaiko tik iki 5-10 proc., tad visas surinktas stiklo pakuotėms skirtas turinys pristatomas tiesiai į stiklo perdirbimo gamyklas.

„Deja, bet tobulėti, kalbant apie pakuočių atliekų rūšiavimą, dar tikrai yra kur, – apie šių metų atliktus patikrinimus kalbėjo juose dalyvavęs Pakuočių atliekų tvarkymo vadovas Ruslan Rynkun. – Patikrinimų skirtinguose regionuose rezultatai parodė, kad individualaus naudojimo plastiko, popieriaus pakuočių atliekų konteineriuose dar apie 43 proc. atliekų sudaro įvairios mišrios komunalinės atliekos – rūbai, avalynė, maisto ir higienos priemonės, kurių vieta ne pakuočių atliekų konteineriuose. Gaila, kad atsakingai rūšiuojančių gyventojų pastangos ir atsakomybė, kai konteineriai užpildomi jiems skirtu turiniu, laiku išstatomi atliekų surinkimui, vis dar nusveriamos tais neigiamais demotyvuojančiais pavyzdžiais, kai pakuotėms priskiriamos ir statybinės medžiagos, ir sulaužyti žaislai, ir maisto atliekos, žolė, kiti nebenaudojami buities reikmenys, rakandai, net malkos, nors kiekvienas konteineris turi lipduką su išvardintomis atliekomis – kur ką galima mesti, ko – ne. Tai perša vieną paprastą išvadą: jei nori rūšiuoti – ieškai ir randi galimybių, jei nenori – ieškai priežasčių to nedaryti“.

VšĮ „Gamtos ateitis“ specialistas pastebi, kad tokių reguliarių patikrinimų bus vykdoma ir ateinančiais 2021 m. „Jau dabar planuojama, kiek jų bus, kuriuose miestuose ir rajonuose bus vykdomi, kurių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjų patikrinimai bus atliekami ir pan. Galima patvirtinti, kad šis aktyvesnis patikrinimų planas šiais metais davė ir apčiuopiamesnių rezultatų, – teigė Ruslan Rynkun. – Po kiekvieno patikrinimo vyksta rezultatų aptarimai konkrečioje savivaldybėje. Patikrinimuose dalyvaujantys atliekų paruošėjai pateikia susistemintą informaciją apie rūšiavimo rezultatus konkrečiame mieste ar rajone. Tuomet bendrai su savivaldybės atstovais diskutuojama su skirtingomis pusėmis, kokiomis priemonėmis galima siekti geresnių rezultatų, kokie galimi prevenciniai veiksmai ar poreikis infrastruktūros plėtrai. Taip pat – bendraujant su paslaugų teikėjais, aptariamos rekomendacijos paslaugų kokybės gerinimui, o tuo pačiu – gyvai vertinant gyventojų įpročius ir dažniausiai daromas klaidas – galima ieškoti ir svarstyti, kokių dar reikia papildomų švietimo priemonių bei sprendimų, kad rūšiavimo procesas būtų dar rezultatyvesnis“.

Primename, kad pakuočių atliekų surinkimas ir sutvarkymas – priešingai nei mišriųjų atliekų tvarkymo paslaugos – gyventojams nieko nekainuoja. Svarbu pabrėžti, kad kitomis atliekomis užteršta pakuočių atliekų žaliava tampa bevertė ir šių atliekų surinkimas bei sutvarkymas šias paslaugas teikiančioms įmonėms nesukuria jokių papildomų pajamų, arba dar papildomai kainuoja – kai už netinkamų atliekų, rastų tarp pakuočių, utilizavimą reikia susimokėti kitoms įmonėms.

Jei atliekų surinkimo metu tvarkytojai pastebi, kad pakuočių atliekų konteineris užterštas netinkamomis atliekomis, tokios atliekos nesurenkamos, gyventojus informuojant paliekamomis žymomis ant konteinerių – atsakingai perrūšiuoti atliekas dar kartą. Tačiau – kaip rodo praktika – dalis gyventojų taip elgiasi ne iš nežinojimo, bet tikslingai, vengdami mokėti papildomai už statybinių, stambiagabaritinių ar į mišriųjų atliekų konteinerius nebetelpančių atliekų išvežimą, ir ne visada tvarkytojai šį gyventojų „išradingumą“ pastebi, iki kol neiškrato viso konteinerio turinio.

Tikimės, kad šie bendri pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atliekami vis dažnesni patikrinimai bei aptarimai ir papildomų priemonių taikymas su tą rajoną aptarnaujančiomis savivaldybėmis, pakuočių atliekų tvarkytojais dar kartą atkreips gyventojų dėmesį į pakuočių atliekų tvarkymą ir pareikalaus atsakingesnio jų požiūrio į kitų atliekamą darbą ar apskritai – į bendrai formuojamą šalies atsakingo ir tvaraus vartojimo politiką.

Šių patikrinimų skirtinguose Lietuvos miestuose, rajonuose vis daugės. Jei per 2017, 2018 metus jų buvo atlikta po 7, 2019 m. – 5, tai šiais metais buvo atlikti 34 patikrinimai. Šiais metais buvo atliekami  įmonių „Dunokai“, „Kretingos komunalininkas“, „Molėtų švara“, „Ekonovus“, „Valda“, „VSA Vilnius“, „Kuršėnų komunallinis ūkis”, „Elektrėnų komunalinis ūkis“, „Raseinių komunalinės paslaugos“, „Naujosios Akmenės komunalininkas“, „Švarinta“, „Panevėžio specialus autotransportas“, „Jonavos paslaugos“, „Druskininkų komunalinis ūkis“, „Rokiškio komunalininkas“, „Kaišiadorių paslaugos“, „Ecoservice“, „Marijampolės švara” teikiamų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų kontroliniai patikrinimai.