Koronavirusas COVID-19 šiandien taip smarkiai pakeitė kasdienį žmonių gyvenimą, kad poveikis jau matomas net iš kosmoso. Palydovinės nuotraukos Kinijoje, kur šimtai milijonų žmonių buvo laikomi karantine, siekiant sustabdyti ligos plitimą, jau dabar rodo stiprų pokytį – užterštumas dėl stojančios fabrikų gamybos, oro transporto skrydžių atšaukimo ir kitų įvestų griežtų priemonių sustabdyti ligos plitimą tarp skirtingų šalių ar šalies viduje, pastebimai mažėja. Visame pasaulyje greitai išaugus koronaviruso susirgimų ir užsikrėtimų skaičiui, įmonės keičia taktiką ir kviečia darbuotojus dirbti iš namų, atšaukia konferencijas, masinius renginius, įvairius susibūrimus. Mokyklos visame pasaulyje stabdo užsiėmimus vaikams klasėse, ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl koronaviruso – viso pasaulio šalyse vyriausybės ir piliečiai akimirksniu pakeitė kasdienius savo gyvenimo įpročius. Pokyčiai įvyko staigiai, juos lėmė plačiai paplitęs pripažinimas, kad tai visuomenės sveikatos ekstremali situacija, kuriai būtina užkirsti kelią čia ir dabar.
Kas nutiktų, jei pasaulis reaguotų į klimato pokyčius taip, kaip reaguoja į šiuo metu įsismarkavusią koronaviruso krizę? Kaip atrodytų greitas, suderintas, kolektyvinis atsakas į klimato pokyčius?
Tarp šių situacijų yra ir panašumų – abiem atvejais mokslo bendruomenė siūlo aiškius įspėjimus ir taktinius veiksmus, ką daryti, kad ši pandemija liautųsi? Abi šios situacijos susijusios su visuomenės sveikata. Klimato pokyčiai kasmet žudo žmones ekstremalių karščio bangų, gaisrų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių metu. Tai taip pat didina maisto ir vandens trūkumą. Tie patys teršalai, kurie smarkiai prisideda prie klimato pokyčių, sukelia milžinišką oro taršą, kasmet nužudančią milijonus žmonių ar sukeliančią begales įvairių ligų. Ligos, tokios kaip maliarija ir karštligė, kasmet nusineša tūkstančius gyvybių. Jei pasaulis reaguotų į klimato pokyčius taip, kaip reaguoja šiandien į koronavirusą – turėtume žymiai didesnius pokyčius šioje srityje, tačiau klimato pokyčiai vis dar atrodo kaip šiek tiek tolima problema, kurią galima vis atidėti į priekį.
Pagrindinis skirtumas tas, kad klimato krizės metu galingos kompanijos turi daug ką prarasti, jei pasaulis imsis ryžtingų veiksmų, o virusas, nors daug žmonių, verslų ir praranda pinigus, nepalieka antros galimybės rinktis – dėl gresiančios grėsmės žmogaus gyvybei čia ir dabar.
„Mes matome, kiek vyriausybės gali įtakoti žmones pakeisti savo elgesį per labai trumpą laiką“, – sako May Boeve, klimato gynimo grupės 350.org vykdomasis direktorius. „Būtent to klimato pokyčiai prašo vyriausybių ir žmonių metų metus susidurti su kitokio pobūdžio grėsme – klimato krize – bet, deja, proporcingų ir greitų veiksmų nematome. Viena vertus, tai rodo, kad pokyčiai visgi įmanomi, ir įmanomi per tokį trumpą laiką“.
