Apie šią iniciatyvą ir tik ką Vilniuje vykusį Plogging renginį kalbamės su šios visame pasaulyje ir kartu Lietuvoje pamažu populiarėjančios iniciatyvos „Plogging Lithuania“  ambasadore – Gabriele Kleibaite.

„Plogingas“ – kas tai?

Plogingas (plogging) – tai naujas sportinio bėgimo būdas, kai ne tik bėgioji, bet ir renki šiukšles. Neretai netgi rengiamos savotiškos varžybos, kam iš dalyvių pasiseks surinkti daugiausiai atliekų ar rasti kokią vertingą ar keistą atlieką. Plogging išradėjas Erik Ahlström šią veiklą pradėjo Švedijoje, kai po 20-ties metų grįžo gyventi iš Åre miestelio į Stockholmą. Tuomet jis suprato, koks nešvarus yra šis didmiestis. Erik sukūrė internetinę svetainę „Plogga“ 2016 metais ir naujasis  gamtosauginio bėgimo būdas gavo švedišką pavadinimą „Plogga“. Tai dviejų žodžių kombinacija – „Ploga upp“ švediškai reiškia ką nors paimti nuo žemės,  o angliškas „jogging“ reiškia bėgimą.  Anglų kalba ši bėgimo rūšis transformuota į žodį  „Ploging“, o jo mėgėjai tapo „plogeriais“.  2018 metais ši iniciatyva ėmė sparčiai plisti po visą pasaulį, ypač padidėjus susirūpinimui dėl plastiko taršos.

Pasaulio rekordas priklauso Meksikui. Ten vieną dieną šiukšles rinko 4 tūkstančiai bėgikų, bet Indijoje „plogingu“ reguliariai užsiima apie 10 tūkstančių žmonių, taigi Indijoje dabar „plogingas“ tapo madingiausia bėgimo rūšimi.

Plogingas Lietuvoje – kada ši iniciatyva atvyko į Lietuvą?

Lietuvoje pirmą kartą plogging veikla buvo paminėta 2018 metais. Buvo suorganizuota keleta pavienių iniciatyvų.

Kaip jūsų kelias susipynė su šia iniciatyva Lietuvoje? Tiesiog iš meilės gamtai?

Asmeniškai pati apie šį naujadarą išgirdau žiūrint dokumentiką apie Skandinavijos šalis. Akis „užkliuvo“ už  serijos apie aplinkosaugą, būtent apie plogging‘ą.

Kiek žmonių apskritai šią idėją populiarina ir palaiko Lietuvoje? Ar lengva pritraukti žmones tokioms iniciatyvoms?

Šią dieną, Facebook’o puslapyje esame 513 bendraminčių. Tokiai iniciatyvai žmones pritraukti yra ganėtinai nelengva. Susiduriame su iššūkiu, jog tai yra nauja iniciatyva ir žmonėms vis dėlto kyla daug klausimų, dažnai tiesiog dar nesiryžta, gal gėdijasi išmėginti.

Ką jau esate nuveikę ir kokie tolimesni planai?

Didžiausi buvę renginiai, kuriais galime didžiuotis, tai buvo šių metų liepos mėnesį vykęs renginys Klaipėdoje, kurio metu 22 dalyviai surinko 87kg 200g šiukšlių. O per ką tik įvykusį renginį Vilniuje, šį Rugsėjį, 18 dalyvių surinko 139 kg šiukšlių. Atkreipkite dėmesį, jog Plogging bėgimas trunka tik valandą laiko…

Taip, žinoma, sekantis renginys planuojamas. Tačiau kitokio pobūdžio, prisitaikant prie Covid19 situacijos, jog išvengti didesnių susibūrimų. Viskas dar planuose, bet renginių su plogingu tikrai bus.

Kodėl kilo mintis vystyti ir populiarinti šią idėją Lietuvoje?

Kuo daugiau dokumentikos žiūrėdavau, tuo labiau atkreipdavau dėmesį, jog ir Lietuvoje situacija yra gana liūdna. Kilo klausimas: „Kuo galiu prisidėti aš?“ Plogging’as pasirodė kaip tinkama iniciatyva, kuri nereikalauja daug pastangų, tačiau rezultatas matomas čia ir dabar. Kaip ir minėjau, Lietuvoje plogging bendruomenės dar nebuvo, todėl pagalvojau, kodėl nesiimti šios iniciatyvos man? Juk plogingas galėtų būti tinkama ir įdomi motyvacija pradėti keisti dabartinę situaciją.

O kokių atliekų renginių metu randate daugiausiai?

Daugiausia randama nuorūkų, toliau eilės tvarka eitų įvairios maistinės ir kitokios pakuotės. Bet randame ir netradicinių radinių – pavyzdžiui mūsų renginyje Vilniuje radome ir čiužinio spyruokles.

Kaip pavyko renginys Vilniuje?

Vilniuje šį rugsėjį 18 dalyvių surinko 139 kg šiukšlių. Atkreipkite dėmesį, jog šiukšlių medžioklė tęsėsi tik 1 valandą. Tai svarbus momentas, kai suprantama kiek dar yra likę išvalyti ir sutvarkyti…

Ko palinkėtume visiems, siekiant skatinti labiau mylėti gamtą?

Palinkėsiu pradėti nuo savęs, nebijoti kitų nuomonės bei žvilgsnių ir būti sąmoningais.

Kas, jūsų nuomone, paskatintų žmones tapti labiau sąmoningais? Ko reikia supratimui, kad tai, ką mes darome šiandien – liks kaip įspaudas ateinančioms kartoms?

Žinoma, pirmiausia labai svarbus švietimas. Mokiniai turėtų būti kuo daugiau ugdomi, kaip taisyklingai rūšiuoti, būtų supažindinami, KODĖL turime rūšiuoti, kaip galime gyventi, vadovaudamiesi mažesnio vartojiškumo principais ir pan. Taip pat – pažeidimų viešinimas, didesnės baudos, viešųjų darbų skyrimas už tokio pobūdžio pažeidimus.

Gamtos ateitis – mūsų rankose – pratęskit mintį…

…todėl mes privalome ją saugoti ir rūpintis dabar, o ne tada, kai jau bus per vėlu. Kiekvienas kasdien nepraeikime ir pakelkime nors vieną šiukšlę ir jau darysime didelį progresą.

  1. S. Visuomet laukiame ir kviečiame prisijungti į komandą bendraminčius.

Plogingo Lietuvoje paskyrą FB rasite – https://www.facebook.com/Plogginginlithuania.