Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuolat ir nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik tvarumo apibrėžimo aiškumu, bet ir su juo susijusia vartotojų klaidinimo prevencija.
Visi šie pokyčiai tiesiogiai paliečia pakuočių segmentą, kuriam būtent tvarumas atnešė itin daug permainų. Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja perdirbimo programose, mažina sunaudojamų žaliavų ir energijos kiekį, testuoja daugkartinius modelius ar net visiškai atsisako pakuočių. Ir pokyčiai jau matomi – senasis linijinis ekonomikos modelis „Pagaminame – panaudojame – išmetame“ iš lėto pradeda nykti, užleisdamas vietą atsakingesniems sprendimams.
Bet visoje šioje transformacijoje vis dar daroma ir nemažai klaidų, kurios, priešingai nei tikėtasi, kartais net padidina taršą, iškreipia teisingą tvarumo supratimą vartotojų akyse ir, tuo pačiu, apsunkina darbą tiems, kurie išties kuria ir naudoja tvarius sprendimus.
Kokios tos dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę?
Klaidų aptarimais ir patarimais verslui dalijasi #JuozasBaranauskas, Tvarių pakuočių vystymo konsultantas, dirbantis su prekės ženklais ir dizaino agentūromis, konsultuojant pakuočių tvarumo, informacijos skaidrumo ir vartotojų edukacijos klausimais:
