Kategorija: Uncategorized

Šįkart kviečiame susipažinti su „Kavos banku“, didžiausiu kavos skrudintoju Lietuvoje, kurio veikloje glaudžiai persipina aistra kavai ir rūpinimasis aplinka. Per daugiau nei 30 metų patirties kavos rinkoje „Kavos bankas“ tapo inovatyvaus požiūrio ir tvarumo pavyzdžiu Baltijos šalyse.

„Kavos banko“ vadovas Gražvydas Vilčinskas pasakoja, kad jų kelias prasidėjo nuo prekybos kava, o galiausiai išaugo į gilų supratimą apie kavos gamybą. „Kuo daugiau skrudinome, tuo labiau supratome, kad tai – ne tik darbas, bet ir menas,“ – sako Gražvydas.

„Kavos bankas“ aktyviai rūpinasi tvarumu visuose savo veiklos etapuose:

• Skrudinimo metu susidarančios atliekos, tokios kaip kavos pupelių luobelės, yra surenkamos ūkininkų ir naudojamos kaip trąšos.
• Naudojami džiutiniai maišai, į kuriuos supakuota atkeliauja kava, vėliau atiduodami siuvykloms, kur jie virsta sėdmaišiais, krepšiais ūkininkų sodinukams ar net rankinėmis.
• Apie 40% kavos pakuočių jau yra perdirbamos, o netrukus visos jų pakuotės taps draugiškos aplinkai. „Mes laukėme šio progreso – dabar jau turime pakuotę, kuri ne tik išlaiko kavos šviežumą, bet ir yra visiškai perdirbama,“ – dalijasi įkūrėjas.

Aistra kavai ir kokybei

„Kavos bankas“ ne tik skrudina kavą su moderniausia įranga, bet ir rūpinasi kokybės kontrole nuo plantacijos iki puodelio. Brazilijoje jie nuomoja kavos plantaciją, o žalias pupeles importuoja iš 21 pasaulio šalies. Kiekviena žalios kavos partija yra tikrinama laboratorijoje, o kavą skrudina tik pagal užsakymus, kad ji visada būtų šviežia.

„Kava mums yra daugiau nei verslas – tai mūsų aistra ir gyvenimo būdas,“ – sako Gražvydas Vilčinskas. „Kavos bankas“ toliau žengia į priekį, vystydamas švietėjišką veiklą, rengdamas kavos degustacijas ir seminarus bei kurdamas originalius kavos mišinius.

Kviečiame susipažinti su „Kavos banku“ ir jų tvarumo idėjomis šiame interviu ir jų svetainėje www.kavosbankas.lt – kartu mėgaukimės atsakinga ir sąmoninga kavos kultūra.

Gruodžio mėnesį Druskininkų „Snow Arenoje“ įsikursianti „Tai Bent Rezidencija“ – unikalus ir jau ne pirmuosius metus skaičiuojantis projektas, organizuojamas bendradarbiaujant su įvairiais partneriais, siekiančiais pabrėžti svarbias socialines ir aplinkosaugines temas. Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“, tapusi šio projekto parneriais, kartu su organizatoriais kvies lankytojus prisijungti prie iniciatyvų, skatinančių atsakingą požiūrį į mūsų gamtą ir aplinką.

Ketvirtąją gruodžio savaitę „Tai Bent Rezidencija“ kartu su „Gamtos ateitimi“ organizuos „Švarių tvarių Kalėdų“ savaitę, kurios metu bus akcentuojamas švenčių laikotarpiu kylančių atliekų problemos sprendimas. Šventinis laikotarpis, atnešantis tiek daug džiaugsmo, dažnai palieka ir didžiulį kiekį atliekų – dovanų pakuotės, šventinių stalų likučiai, dekoracijos dažnai neteisingai tvarkomos tampa didele našta aplinkai.

„Gamtos ateities“ rūšiavimo personažai – Plastikinis, Popierinė ir Stiklinis – kartu su ištikimaisiais Kalėdų senelio Elfais ves edukacijas ir kūrybines dirbtuves, skirtas vaikams ir suaugusiems, mokydami, kaip tinkamai rūšiuoti, sumažinti atliekų kiekį ir šventes paversti gamtai draugiškesnėmis.

„Šventės neturi tapti našta gamtai. Tinkamas atliekų tvarkymas yra raktas į tvaresnes tradicijas,“ – dalijasi „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Šventės metu „Tai Bent Rezidencija“ partnerių dėka taps ne tik pramogų, bet ir svarbių pokalbių apie tvarumą vieta. Drauge su „Gamtos ateitimi“ ir kitais partneriais organizatoriai kviečia atrasti naujas švenčių tradicijas, kurios bus draugiškos gamtai ir ateities kartoms!

„Visokių kalėdinių reikalų departamentas“ ragina prieš atvykstant į „Tai bent Rezidenciją“ šventiškai pasipuošti ir atsispausdinti vardinį kvietimą, skirtą kiekvienam mažajam spygliukui. Kvietimą ir daugiau informacijos apie Rezidencijos programą, bei joje vyksiančius renginius, koncertus ir spektaklius, o ir paties Kalėdų Senelio darbotvarkę rasite svetainėse www.taibent.lt, www.snowarena.lt ar www.aquapark.lt

Apie šį renginį skaitykite plačiau https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/seima/2024/11/20/news/duris-ir-vel-atveria-tai-bent-rezidencija-druskininkuose–35265263

Ketvirtadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko grandiozinis „Delfi“ organizuojamas renginys – „Geriausia ever pamokų diena“, kuriame dalyvavo beveik 13 tūkst. moksleivių ir jų mokytojų iš visos Lietuvos. Šis neeilinis įvykis suvienijo žinių, įkvėpimo ir pramogų ieškančius jaunus žmones.

Tarp daugybės renginio veiklų moksleivius pasitiko ir „Gamtos ateities“ rūšiavimo personažai, kviečiantys iš arčiau susipažinti su pakuočių rūšiavimo subtilybėmis bei kviečiantys dalyvauti ir žaisti interaktyvų „Gamtos ateities“ žaidimą „Žaisk, teisingai rūšiuok ir laimėk!“.

Akcijos ir atrakcijos, smagūs susitikimai ir naujos žinios – tai tik dalis to, ką moksleiviai patyrė šioje nepakartojamoje pamokų dienoje.

Daugiau apie renginį: https://www.delfi.lt/projektai/geriausios-pamokos-2024/baigesi-pamokos-kurios-pranoko-visus-lukescius-mokytojais-tapo-ir-orijus-su-benu-lastausku-120066207

Lapkričio 20 d. Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ surengė nuotolinį seminarą savo nariams tema „Kaip teisingai užbaigti 2024 m. ataskaitinį laikotarpį? Nauji reikalavimai supakuotų gaminių ir pakuočių gamintojams bei importuotojams 2025 m.“

Seminare „Gamtos ateities“ aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė pristatė svarbiausius teisės aktų pokyčius ir naujus reikalavimus verslui, pabrėždama, kad:

Neperdirbamų pakuočių tiekimo tvarka griežtinama:

• Nuo kitų metų gamintojai ir importuotojai turės sumokėti mokesčius už visą vidaus rinkai tiektą neperdirbamos pakuotės kiekį.
• Didesni finansiniai įpareigojimai turėtų skatinti įmones atsisakyti neperdirbamų pakuočių ir pereiti prie perdirbamų.

Laukia mokesčių lengvatų pokyčiai perdirbamoms plastikinėms, PET bei kombinuotoms pakuotėms:

• Nuo 2025 m. sausio 1 d. kriterijumi lengvatai tampa tai, kiek šių pakuočių atliekų nuo viso rinkai tiekto jų kiekio iš tiesų buvo surinkta, perdirbta ir sutvarkyta.
• Gamintojai ir importuotojai turės užtikrinti, kad pakuotės atliekos būtų faktiškai perdirbtos, jog būtų galima pasinaudoti lengvata.

Dalyvavimo kolektyvinio atliekų tvarkymo sistemoje svarba:

• Dalyvavimas gamintojų ir importuotojų organizacijose būtinas, siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą.
• Organizacijos nariai dalyvauja atliekų rūšiavimo, surinkimo, perdirbimo, švietimo ir informavimo veikloje.

Teisinė atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą:

• Nedalyvavimas kolektyvinėse atliekų tvarkymo sistemose, kai į vidaus rinką išleidžiama neperdirbamų pakuočių, arba klaidingas pakuočių deklaravimas laikomas principo „teršėjas moka“ pažeidimu.
• Už pažeidimus numatytos baudos: 6.000–14.000 Eur už pirmą kartą, iki 23.000 Eur už pakartotinius pažeidimus.

Valstybės institucijų kontrolė ir verslo atsakomybė:

• Planuojami tikrinimai įmonėms, tiekiančioms vidaus rinkai neperdirbamas pakuotes.
• Bet kokie netikslumai deklaracijose, atsisakymas sutvarkyti neperdirbamų pakuočių atliekas gali lemti ilgalaikę žalą verslui tiek finansiškai, tiek reputacijos prasme.

Seminaro skaidres galite atsisiųsti spausdami šią nuorodą.

Pristatome dar vieną „Gamtos ateitis“ ir „Švarūs miestai“ reportažą apie tvarumo principus kasdienėje veikloje – šįkart aplankėme picerijos tinklą „Pipita“. Sužinosite, kaip ši jauki šeimos įmonė ne tik lepina klientus skonių įvairove, bet ir rūpinasi aplinkosauga.

„Pipita“ vadovė Simona Pociūtė dalijasi savo patirtimi ir idėjomis, kaip maitinimo veikla gali būti draugiška gamtai. Picerijoje naudojami specialūs popieriai, skirti dėžėms, kad ant jų dedamos picos apsaugotų jas nuo riebalų ir nesuterštų jų bei neužkirstų kelio perdirbimui. „Pipita“ taip pat suteikia galimybę klientams, užsakant picas, patiems pasirinkti, ar užsakant maistą į namus jiems reikia papildomų įrankių, servetėlių ar maišelių – taip mažinamos perteklinių atliekų kiekis.

Simona pasakoja, kad už picos vardo slypi ypatingas ryšys tarp mamos ir dukros – tai atspindi įmonės filosofiją, kad pica yra daugiau nei tik patiekalas. „Pipita“ siekia, kad kiekvienas lankytojas jaustųsi kaip namuose, o tvarumo idėjos sklistų nuo jų virtuvės iki kliento stalo.

Dėmesys detalėms ir rūpinimasis aplinka „Pipita“ paverčia ne tik vieta pavalgyti, bet ir pavyzdžiu, kaip maitinimo verslas gali būti atsakingas ir įkvepiantis.

Kviečiame peržiūrėti reportažą apie „Pipita“ – piceriją, kurioje susijungia skonis, jaukumas ir rūpinimasis švaresniu rytojumi. Daugiau informacijos rasite adresu www.pipita.lt.

Apsilankykite įmonės svetainėje ir galbūt kils noras užsisakyti picą. Visą reportažą žiūrėkite spausdami nuorodą.

Mūsų organizuojamas edukacijas išbando vis daugiau ugdymo įstaigų. Šį kartą su edukacijomis atliekų rūšiavimo tema lankėmės Tauragės „Aušros“ ir Tauragės Tarailių progimnazijose, Plungės lopšeliuose-darželiuose „Saulutė“, „Rūtelė“, „Vyturėlis“, „Pasaka“, Klaipėdos miesto „Vyturio“ ir „Versmės“ progimnazijose, Klaipėdos lopšeliuose-darželiuose „Pušaitė“, „Aitvarėlis“, „Inkarėlis“, „Šaltinėlis“, Klaipėdos Gilijos pradinėje mokykloje ir Klaipėdos Marijos Montessori mokykloje-darželyje, Panevėžio miesto Alfonso Lipniūno progimnazijoje, Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijoje, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijoje ir Panevėžio gamtos mokykloje, Panevėžio lopšeliuose-darželiuose „Žvaigždutė“, „Gintarėlis“, „Draugystė“, Alytaus raj. Pivašiūnų gimnazijoje ir Alytaus raj. Krokialaukio Tomo Noraus Naruševičiaus gimnazijoje, Mažeikių „Vyturio“ pradinėje mokykloje ir Mažeikių lopšelyje-darželyje „Delfinas“.

„Šios edukacijos yra ne tik informatyvios, bet ir įkvepiančios. Matome, kaip vaikai vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines temas. Siekiame, kad jų supratimas apie rūšiavimą ir tvarumą augtų kartu su atsakingu požiūriu į gamtą,“ – teigia „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Šių edukacijų dėka ugdymo įstaigos ne tik gauna vertingų žinių, bet ir prisideda prie tvaresnės ateities kūrimo.

Artimiausiu metu keliausime į Telšius, Trakus, Panevėžio raj.

Atsižvelgę į savivaldybių išsakytus lūkesčius, kasmet įgyvendiname įvairias priemones, skirtas skatinti aplinkosauginį sąmoningumą ir didesnį bei efektyvesnį atliekų rūšiavimą. Šie renginiai organizuoti bendradarbiaujant su Tauragės, Plungės, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių miestų ir raj. savivaldybėmis.

2024-ieji yra paskutiniai metai, kai neperdirbamas pakuotes Lietuvos rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai dar gali iš dalies pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata. Nuo kitų metų neperdirbamos pakuotės tampa dviguba našta verslui. Ir tai tik vienas iš atliekų tvarkymo srities pokyčių, kuriam reikia ruoštis.

Visą straipsnį skaitykite.

Pristatome dar vieną „Gamtos ateitis“ ir „Švarūs miestai“ reportažą apie dviračių verslą – „Velonova“. Reportaže pamatysite, kas padeda šiai įmonei ne tik puoselėti dviračių kultūrą Lietuvoje, bet ir atsakingai rūpintis aplinka.

„Velonova“ įkūrėjas ir profesionalus dviratininkas Vytautas Kaupas dalijasi savo patirtimi, kaip dviračių verslas evoliucionavo nuo paprastų pardavimų iki specializuotos parduotuvės, kurioje kiekvienam klientui suteikiamas asmeninis dėmesys, o dviračių servisas ir konsultacijos atliekamos profesionalių dviratininkų rankomis. Vytautas Kaupas pabrėžia, kad šiuolaikinė dviračių rinka ilgainiui stipriai pasikeitė – šiandien vis daugiau žmonių renkasi kokybiškus dviračius ne tik pramogai, bet ir kaip alternatyvą miesto transportui, siekiant išvengti spūsčių ir mažinti taršą.

Šiame reportaže aptariama dviračių tvarumo tema, pradedant nuo dviračių pakuočių rūšiavimo ir perdirbimo iki dviračių serviso, kur „Velonova“ aktyviai prisideda prie atsakingo medžiagų naudojimo. Įmonė stengiasi pakartotinai naudoti pakuotes iš tiekėjų ir kuo daugiau medžiagų perdirbti, taip mažindama atliekų kiekį ir tausodama gamtą.

„Velonova“ reportaže taip pat pristato ir elektrinių dviračių privalumus tiems, kurie ieško mažiau fiziškai aktyvios, tačiau aplinkai visgi draugiškos transporto priemonės. Vytautas Kaupas įsitikinęs, kad didėjanti dviračių infrastruktūra skatina žmones dažniau rinktis dviratį kaip pagrindinę transporto priemonę, o tai yra puikus žingsnis siekiant tvaresnės ateities.

Kviečiame peržiūrėti šį reportažą apie „Velonova“ – įmonę, kuri ne tik puoselėja dviračių kultūrą, bet ir aktyviai dalyvauja kuriant tvaresnį ir švaresnį rytojų.

Apsilankykite įmonės svetainėje ir sužinokite daugiau dviračius, raskite reikiamas dviračių dalis, išsirinkite patogią aprangą ir papildomus aksesuarus. Visą reportažą žiūrėkite spausdami nuorodą.

Ausiai itin malonūs muzikos garsai – skambantys buteliai, skardinės, plastiko pakuotės – tokią kūrybingą reklamą nuo šiandien galės išgirsti lietuviai. „Gamtos ateities“ vykdomos tvarumo kampanijos šūkis: „Rūšiavimas skamba gerai. Mes – už ilgai grojančias pakuotes”, o pati kampanija siekia skatinti tvarų vartojimą ir ilgaamžiškumą, kurį užtikrina panaudotų medžiagų perdirbimas, jas rūšiuojant.

„Šios muzikalios reklamos tikslas – kalbėti apie tinkamo rūšiavimo svarbą ir skatinti žmones bei verslus rinktis tokias pakuotes, kurios ilgai „grotų“. Tai jos gali daryti arba grįždamos tarnauti perdirbtos, arba naudojamos pakartotinai. O jei pakuotė savo jau „atgrojo“, saugiai palydėkime ją iki atitinkamo rūšiavimo konteinerio tam, kad beprasmiškai nenugultų sąvartyne“, – sako gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Reklamą kūrusios reklamos agentūros „Marios Agency“ partnerė ir kūrybos vadovė Renata Šarkauskaitė pastebi, kad apie tvarumą ir rūšiavimą reklamoje kalbėta daug ir įvairiai, tačiau įvairūs gąsdinimai, didaktika nebelabai veikia žmones, tad tenka kurti kažką visiškai kitokio. „Daug didesnį poveikį galima pasiekti pozityvia žinute. Tik ją, kai reikia kalbėti apie atliekas, taršą ir jos pasekmes, nelengva sugalvoti. Pasirinkome pozityvią ir šviesią visos kampanijos pagrindinę mintį: rūšiuojant nebereikalingas pakuotes galima paversti kai kuo gražiu ir amžinu. Muzika, šiuo atveju, yra metafora, kaip atliekos gali transformuotis į kažką gražaus ir gero“, – kūrybos užkulisius atskleidžia R. Šarkauskaitė.

Ji drauge su kolegomis suprato, kad kiekvieną metalo, stiklo, plastiko ar popieriaus atlieką, ją perdirbus, galima paversti muzikos instrumentais. Reklamos kampanijos kūrėjai kaip pagrindinį kampanijos simbolį sukūrė grojančią skulptūrą, padarytą iš perdirbamų pakuočių. Ji nufilmuota tikroje meno galerijoje – kaip meno kūrinys. Iš šio grojančio muzikinio aparato skleidžiamų garsų ir tikrų garsų, įrašytų pakuočių perdirbimo gamyklose („Kauno stiklas“ ir kt.), šiuolaikinės muzikos kompozitoriai sukūrė tikrą, autentišką muziką. Ji ir tapo šio reklamos vaizdo įrašo muzikiniu garso takeliu.

„Šiuo metu ruošiamės išleisti vinilinę plokštelę, kurioje šie industriniai, perdirbamo stiklo, plastiko, metalo garsai taps muzikos albumu ir kampanijos garso takelio „remix’u“. Manome, kad reklama turi nuolat ieškoti vis naujų, originalių būdų, kaip pasiekti vartotoją, paveikti ne tik jo mintis, bet ir emocijas. O tam tinka visi pojūčiai – ne tik vaizdas, bet ir garsas. Muzika, garsai yra itin paveikūs emociškai“, – sako reklamos agentūros „Marios Agency“ kūrybos vadovė.

Reklamos režisieriumi ir operatoriumi tapo Martynas Norvaišas – talentingas vizualistas, dirbantis su kino, meniniais projektais, šiuokart sukūręs įtaigų, įkvepiantį vaizdą ir išskirtinės estetikos kūrinį. Grojantį aparatą – kinetinę skulptūrą – sukūrė vienas geriausių kino dailininkų, dekoracijų kūrėjų Audrius Pukšta ir Ingrida Pukštė. Visa skulptūra gavosi beveik 6 metrų pločio. Kūrėjams reikėjo ne tik užtikrinti konstrukcijos patikimumą, bet ir iš perdirbamų pakuočių kompozicijos išgauti reikiamą estetiką, tam tikrą grojančio aparato (muzikinės dėžutės) efektą. Taip pat – pasiekti, kad perdirbamos pakuotės šioje judančioje konstrukcijoje sąveikautų tarpusavyje, skleisdamos garsus. Pasak R. Šarkauskaitės, tokiam dideliam, judančiam objektui eksponuoti pasirinkta tikra meno galerijos erdvė – Vilniuje, Naujamiestyje veikianti TSEKH.

Projekto muziką kūrė šiuolaikinės muzikos kūrėjai Marius Narbutis ir Andrius Kauklys („Garso Architektūra“), žinomos grupės „Happyendless“ nariai. Muzikai kurti buvo naudojami autentiški perdirbamų medžiagų garsai, derinami su grojančios skulptūros skleidžiamais garsais, juos „perdirbant“ į muziką.

Asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė D. Ramanauskaitė primena, kad nors didžioji dalis lietuvių stengiasi rūšiuoti atliekas, dar, toli gražu, ne visi atskiria, kas yra pakuotė, o kas – daiktas, produktas, ir į pakuotėms skirtus konteinerius meta netinkamus daiktus. Be to, pasak jos, ir ne visos pakuotės gali būti perdirbamos, todėl apie galimybes jas panaudoti dar kartą verta pasidomėti dar prieš įsigyjant prekę.

„Ilgiausiai „grojančios“ ir lengviausiai perdirbamos pakuotės yra iš popieriaus, jei jos nesuteptos, ir stiklo. Tuo tarpu įsigyjant produktus plastiko pakuotėse, rekomenduojame atkreipti dėmesį, ar tokia pakuotė galės būti lengvai perdirbama. Ypač gamtai nedraugiškos yra kombinuotos pakuotės, sudarytos, pavyzdžiui, iš kelių skirtingų medžiagų, kurias sunku atskirti, tad toks plastikas bus deginamas ir tokios pakuotės sugrota melodija truks graudžiai trumpai“, – pastebi D. Ramanauskaitė.

Praeitų metų pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad tik kas 5–tas gyventojas, rinkdamasis prekes, atkreipia dėmesį į tai, iš ko pagamintos pakuotės ir ar jos perdirbamos.

Grojančių pakuočių reklamą galite išvysti čia.

Šalyje jau kelis dešimtmečius plečiamas atliekų rūšiavimo konteinerių tinklas. Ir nors šiandien galimybė rūšiuoti pakuočių atliekas lengvai pasiekiama bene kiekvienam gyventojui, vis tik rūšiuojant atliekas pasitaiko klaidų, kurios kartojasi. Rūšiavimo konteineriuose dažnai randama netinkamų atliekų – tokių, kurios neturėtų būti išmetamos kartu su pakuotėmis. Kas paskatina tokį elgesį – gyventojų neapdairumas, o gal sudėtingi rūšiavimo labirintai, kuriuose paklydus sunku susiorientuoti?

Visą straipsnį skaitykite: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/zalias/atlieku-rusiavimo-labirintai-kas-gelbsti-norint-juose-susiorientuoti-1007-2334814?utm_medium=copied

Džiaugiamės galėdami pristatyti mūsų partnerių UAB „Juara“ istoriją ir pasidalinti jų ilgamete patirtimi ekologiškos ir natūralios kosmetikos srityje. Jau daugiau nei 20 metų „Juara“ siekia būti patikimu sveikesnių produktų pasirinkimo patarėju savo klientams, siūlydama natūralios gyvensenos filosofija pagrįstus produktus bei konsultacijas. Įmonė ne tik parduoda ekologišką kosmetiką, higienos prekes ir valiklius, bet ir nuolat edukuoja vartotojus apie natūralios kosmetikos naudą grožiui ir sveikatai. Vadovaujantis šūkiu „turinys svarbiau nei išorė“, „Juara“ kviečia klientus pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą.

„Juara“ vadovė Jūratė Butiškienė reportaže pasakoja apie tai, kad natūrali ir ekologiška kosmetika skiriasi ne tik savo sudėtimi, bet ir poveikiu žmogaus sveikatai bei aplinkai. Natūralios kosmetikos ingredientai auginami švarioje aplinkoje, laikantis griežtų ekologiškos žemdirbystės reikalavimų. Tokie produktai mažina sintetinės kosmetikos poveikį mūsų organizmui – neleidžia sintetiniams junginiams kauptis kūne ir užtikrina sveiką odos priežiūrą. Jūratė pabrėžia, kad kasdien naudojame daugybę kosmetikos priemonių, kurios gali per odą patekti į kraują ir kauptis organizme. Pasirinkdami natūralią kosmetiką, prisidedame prie sveikesnės aplinkos sau ir savo šeimai kūrimo.

„Juara“ taip pat akcentuoja pakuočių ekologiją. Dirbdami su gamintojais, kurie atsakingai žiūri į tvarumą, įmonė skatina perdirbamo plastiko naudojimą, mažina neperdirbamų medžiagų kiekį ir renkasi pakuotes, pagamintas iš antrinių žaliavų. Šios pastangos ne tik padeda mažinti atliekų kiekį, bet ir prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo.

Nuo pat veiklos pradžios „Juara“ siekia edukuoti savo klientus, partnerių darbuotojus bei visuomenę apie natūralios ir ekologiškos kosmetikos naudą – organizuoja seminarus, moko partnerius ir klientus atskirti natūralias sudedamąsias dalis nuo sintetinių, taip kurdama sąmoningą, atsakingą vartotojų bendruomenę.

Įmonės tikslas – ne tik parduoti produktus, bet ir dalintis natūralios gyvensenos filosofija bei puoselėti sveikesnį pasaulį ateities kartoms. Šios kompanijos istorija ir vertybės įkvepia rinktis sąmoningiau bei siekti pokyčių kasdieniniuose pasirinkimuose. Kaip sako įmonės vadovė Jūratė Butiškienė: „Mums svarbu, kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai. Kiekvienas natūralios kosmetikos pasirinkimas yra žingsnis švaresnio rytojaus link.“

Apsilankykite įmonės svetainėje ir sužinokite daugiau apie ekologiškos ir natūralios kosmetikos pasaulį, kurį su jumis kuria UAB „Juara“, o visą reportažą žiūrėkite spausdami nuorodą.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ kaip ir kasmet organizuoja seminarą organizacijos nariams – tuščių ir pripildytų pakuočių gamintojams ir importuotojams.

Šių metų seminaro tema:

• Kaip teisingai užbaigti 2024 m. ataskaitinį laikotarpį?
• Nauji reikalavimai gamintojams ir importuotojams 2025 m.

Renginio informacija:

• Seminaras vyks internetu (online) – lapkričio 20 d., nuo 10 iki 14 val.
• Seminarą ves Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė.
• Išsami renginio dienotvarkė ir kita papildoma informacija dėl prisijungimo ir dalyvavimo renginyje – pridedama.
• Dalyvavimas renginyje – nemokamas.

Atskiros registracijos į renginį nėra – renginio dieną prašome prisijungti, spaudžiant renginio nuorodą: gamtosateitis.zoomtv.lt ir prisijungimo vardą: gamtosateitis2024.

Renginio prisijungimui reikės įvesti savo vardą / pavardę / el. p. adresą ir įmonės, kuriai atstovaujate, pavadinimą.

Su visais renginio dalyviais po renginio, registracijos metu nurodytu el. p.  pasidalinsime renginio įrašu ir skaidrėmis.

Kviečiame dalyvauti ir renginio metu aktyviai užduoti jums kylančius klausimus!

P.S. Prisijungti galima jau dabar, renginio platformoje yra galimybė spustelėti priminimo mygtuką. Likus dienai iki renginio, atsiųsime Jums papildomą priminimą.