Gruodžio 19 d. Europos Parlamentas ir Taryba paskelbė apie savo nutarimą mažinti plastiko atliekas.
Pranešime skelbiama, kad nuo 2021 m. ES nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireninio putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Į šį sąrašą pateko ir okso-degraduojančio plastiko gaminiai.
Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maisto grandinę.
ES valstybės taip pat turės imtis būtinų priemonių, kad sumažintų likusių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. EP ir Taryba sutarė įpareigoti valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30 proc. perdirbimo lygį.
EP pranešėja Frédérique Ries (ALDE, Belgija) pažymėjo: „Piliečiai iš ES tikisi plataus užmojo direktyvos, kuri įpareigotų iš esmės sumažinti vienkartinių plastikų naudojimą. Šios medžiagos dusina jūras ir vandenynus. Šįryt pasiektas susitarimas leis iki 2030-ųjų sumažinti žalą aplinkai 22 milijardais eurų. Europa nuo šiol turės teisinį modelį apsiginti nuo kenksmingų šiukšlių. Būtina skatinti jį taikyti ir pasauliniu lygiu.“
Šį preliminarų susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. 2019-ųjų sausį jį svarstys EP Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas. Lietuvos verslininkai abejoja, ar ribojimai bus taikomi taip greitai ir tikisi ilgesnio pereinamojo laikotarpio, kad verslas turėtų pakankamai laiko prisitaikyti.
