Mažos iniciatyvos – indėlis į opių problemų sprendimą.

JAV sunaudoja apie 500 milijonų šiaudelių per dieną, Australija – apie 10 milijonų šiaudelių per dieną, greito maisto restoranas McDonalds yra paskelbęs, kad Didžiojoje Britanijoje per dieną sunaudojama 3,5 milijono šiaudelių. Nors apie Lietuvoje sunaudojamų šiaudelių statistiką neskelbiama, bet pasauliniai skaičiai rodo, kad TAIP – skirtingi vienkartiniai plastiko gaminiai kurią globalią problemą, susijusią su plastiko daroma žala visatai.

Ar galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo, turėdami mintyse šūkį „Gamtos ateitis – mūsų rankose“, kalbamės su BamThat – ekologiško socialinio startuolio, įsikūrusio tarp Lietuvos ir Kambodžos, įkūrėja – Justina Kaluinaite. Startuolio, kurie gamina natūralius, daugkartinio naudojimo šiaudelius gėrimams, kurie yra visokeriopai geresni nei plastikiniai (o šių išvis nebeturėtų būti).

Iš kur atvežėte į Lietuvą šią idėją?

Darbo reikalais viešėjau Bangkoke ir laisvu laiku nusprendžiau aplankyti Kambodžą, kuri visai netoliese. Apie bambuko šiaudelius buvau girdėjusi anksčiau ir kelionės metu tiesiog ieškojau įsigyti sau, naudojimui. Tuomet atvykus į Kambodžą paprasčiausiai daug gerų dalykų susidėjo į vieną vietą: erdvė, žmonės, bendruomenė. Aptikau vietinės gamybos šiaudelius ir kadangi man patinka pamatyti, suprasti ir sužinoti – leidausi į paieškas bendruomenės, kuri juos gamino. Suradau nuostabius žmones, netrukus ir partnerystė su moterų centru prasidėjo, ir daug vietinių ir tarptautinių draugų bei sutiktų žmonių palaikė ir skatino, tai taip nuo pirmo pačios pasigaminto šiaudelio šiandien tai išaugo į jauną tarptautinį ekologinį – socialinį projektą.

Kodėl bambukas?

Nes bambukas greitai auga ir nenaudoja daug išteklių. Jį paprasta netgi patiems užsiauginti ir apdirbti. Taip pat – pačios gamybos, dezinfekcijos ir parengimo naudojimui procese nereikalingi dideli techniniai ištekliai, kas man buvo svarbu – kad prie iniciatyvos galėtų prisidėti visos norinčios šeimos / bendruomenės ir paprastai rankomis sukurtų tokį nuostabų produktą.

Per kiek laiko jie suyra gamtoje? O per kiek laiko – plastiko šiaudelis?

Bambuko šiaudelis suirs priklausomai nuo esamos erdvės. Jei naudosite komposte, kuris bus šlapesnis ir šiltuoju metu – suirs greičiau, žiemos metu saugesnio pagrindo komposte – lėčiau. BET – tai tetruks 3-8 savaites. Tuo tarpu plastikiniai šiaudeliai, priklausomai nuo savo cheminės sudėties TIK dalinai suirs po 200 ar 400 metų.

Plastikiniai šiaudeliai užima 6 vietą tarp dažniausiai pasitaikančių šiukšlių rūšių, tačiau jų poveikis gamtai yra vienas iš didžiausių. Kodėl? Nes jie maži ir nedaug sveria, taip dažnai net nepatenka į šiukšlynus, o „nuteka“ į gamtą. Spalvoti pagrindai gamtoje dažnai gyvūnijos yra sumaišomi su natūraliomis medžiagomis arba maistu. Priklausomai nuo šiaudelio pagrindo (naftos kiekio ir cheminių priemaišų) priklauso, ar jis yra perdirbamas. Didžioji dalis šiaudelių net nėra ir negali būti perdirbami. Jie niekada pilnai nesuyra, nes mikroplastiko dalelės vis vien išlieka gamtoje.

Kiek laiko tarnauja bambukinis šiaudelis? Kaip jį prižiūrėti? Kuo jie ypatingi?

Saugant (t. y. neužlipant, neuždedant sunkaus svorio, neplaunant indaplovėje) šiaudelį galima naudoti iki 500 kartų. Netinka mažyliams, kurie dar viską kramto, nes gali tiesiog sukandžioti. Prižiūrėti paprasta – tiesiog praplauti po tekančiu vandeniu, kad būtų patogiau – kartu sukūrėme ir šiaudelio valiklį, kad būtų galima išvalyti ir iš vidaus. Jei naudojama pagrinde pieno ir tirštų sulčių pagrindo gėrimams – galima po 20-30 kartų dar palaikyti šiltame vandenyje su trupučiu obuolių acto. Šiaudelis nelakuotas ir nevaškuotas, parengtas naudojimui ir dezinfekuotas natūraliomis priemonėmis, taigi nerekomenduojama jo plauti indaplovėje – karšta srovė ir kaitra tiesiog atlupinės šiaudelio galus arba jis įskils. Ypatingi tuo, kad tai natūrali priemonė, kartu su pritaikytu dėklu gali būti visuomet šalia. Sulūžus galima kompostuoti. Man jie ypatingi ir tuo, kad kurti tiesiogiai vietinės bendruomenės, su daug meilės ir rūpesčio.

Ar patys esate prijaučiantys „zero waste“ filosofijai?

Atsakingo vartojimo įgūdžiai man išsiugdė gana senai. Galbūt dėl gyvenimo būdo – daug keliauju profesiniais / studijų reikalais, taigi niekada nebuvau linkusi „apsikrauti“ daiktais, daug kartų teko ir pakuotis viską ir vykti ilgam laikui. Tad esi priverstas išsigrynini, ko iš tiktųjų reikia, o ko ne. Koordinuoju ir socialinės medijos paskyrą „zero waste traveller“ – ypatingai keliaujant, kai norisi patikimų, ilgalaikių daiktų, ir po savęs palikti geras draugystes ir atsiminimus, o ne šiukšles. Kita tema, su kuria dirbu ir tai pat norėčiau, kad dabartinė įmonė gautų akreditaciją – sąžininga prekyba. Man svarbu ne vien tai, kas yra galutinis prekės rezultatas, bet ir pats gamybos procesas. Sąžininga prekyba Lietuvoje daugiausiai žinoma kaip maisto produktų ženklas, tačiau tai apima žymiai daugiau. Kartais nesusimąstome, kodėl viena ar kita šalis, kuri berods turi visus įmanomus išteklius, deja, matoma kažkur prie mažiau ekonomiškai ir socialiai pažengusių šalių? Kaip tos prekės mus pasiekia? Norėdami visko daug ir pigiai, patys remiame ekonominio išnaudojimo mechanizmus. Tad verta sustoti ir pamąstyti…

Labai įdomu, kiek atsakingai į grandinę „atsisakyk  sumažink  panaudok dar kartą  rūšiuok ir perdirbk kompostuok“ – žiūrima Kombodžoje?

Sakyčiau, labai įvairiai. Matyt, kaip ir pas mus, Lietuvoje. Labai priklauso, kokiame „burbule“ esi. Kambodžoje dirbu labiau vietinėse bendruomenėse, kurios natūraliai viską kuria, gamina ir vartoja patys – todėl dauguma regionų neturės opios šiukšlių problemos, nes turguose viskas pakuojama į didelius standžius lapus, gyvuoja natūrali bendruomenės pagarba ir rūpinimasis aplinka. Mano regione veikia kelios mokyklos be plastiko. Čia viena pusė. Kita – žinoma, susijusi su užterštais vandens telkiniais, šiukšlių gausa, arba – „kuo arčiau miesto, tuo daugiau problemų“. Plastikiniai maišeliai čia pasirodė ne taip ir senai. Realiai jie atkeliavo „nemokamai“ – pirkdavai didelius kiekius vaisių, daržovių importui – gaudavau ir tonas plastiko maišelių. Juk ir parduotuvėse jie nemokami. Šiukšlės yra problema, trūksta tiek švietimo, tiek prioriteto tvarkantis su tuo, tačiau aplinkui – daug nuostabių iniciatyvų ir žmonių, kuriems rūpi gamtos ateitis, ir kurie yra viltis, kad viskas gali pasikeisti.

Kaip vertinate Europos parlamento sprendimą nuo 2021m. drausti vienkartinius plastiko indus (tarp kurių ir plastikiniai šiaudeliai) Europoje?

Labai džiaugiuosi EU sprendimu, nes tai nėra kažkoks „kosmosas“, kaip tai atrodo. Esu viešėjusi ilgesnį laiką Ruandoje – nuostabu, jie jau seniau uždraudę vienkartinio naudojimo plastiką – kolegos manęs nuolatos klausdavo, kaip jūs taip EU nesusitvarkote, juk nėra sunku – pakeiti tuo anuo, ir švaru ir gražu. Nuostabios idėjos gyvuoja visur, kur pažiūrėsi, ir kartais tai yra tiesiog asmeniniai sprendimai. Pvz. Kolumbijoje esantis Taironos nacionalinis parkas dar prieš 7-erius metus prieš einant į parką tikrino ne bilietus, bet ar nešuosi plastiką – ir viską, kas buvo įmanoma, keitė į popierines pakuotes, duodavo žemėlapį, kur palikti kitas šiukšles. Pvz. Indonezijoje tiriamojo darbo metu gyvenau su šeima, kurie surinkdavo visas šiukšles, esančias kaimynystėje, perdirbimui ir statė namukus iš perdirbtų medžiagų.

Ko palinkėtumėte kiekvienam, norinčiam pradėti… prisidėti prie gamtos išsaugojimo?

Manau svarbiausia žmogui susidėlioti prioritetus – juk mus supanti gamta yra svarbiausia. Kai tikrai mylėsime ir džiaugsimės savimi, tuomet viskas ir pasikeis – ir požiūris, ir įgūdžiai. Ir prioritetas turi būti iškeltas bei aiškiai įvardintas – kad TAIP, ši problema egzistuoja ir mūsų kiekvieno asmeninis pasirinkimas yra be galo svarbus. Tai nėra tik Azijos, Afrikos, Australijos ar „kitų“ problema – tai yra mūsų visų problema, už kurią kartu ir esame atsakingi. Būkime iniciatyvūs – jei tik turime minčių, norų, svajonių keisti, kurti ar pažinti – darykime!

 

 

 

 

Kalbino VšĮ „Gamtos ateitis“