Naujienos

Ar galiu gyventi #kitaip, sukurdamas aplink mažiau atliekų?

Gyvenimas be atliekų tampa gyvenimo būdu, kai leidi sau gyventi paprasčiau, o ne darai tą gyvenimą sudėtingu. Kiekvienas, atsakingai žvelgdamas į gamtos ir mūsų, gyvenančių toje gamtoje, ateitį, turėtų sau užduoti klausimą „Ar aš galiu gyventi kitaip, sukurdamas aplink mažiau atliekų nei tai darau dabar?“. Galime taip gyventi kiekvienas – tik, žinoma, reikia laiko šiems įpročiams susiformuoti – po to tai tampa neatsiejama ir įprasta kasdiene praktika. Jei sau galite pritaikyti bent 3 žemiau išvardintų punktų – atsakymas neabejotinai – „Taip, galite!” Nes „Gamtos ateitis – mūsų rankose“.

TAIP, nes mokausi atsisakyti to, ko man nereikia, pvz.:

  • Nenešu namo į pašto dėžutes brukamo reklaminio šlamšto – jei taip elgtųsi dauguma, ši reklamos forma ilgainiui netektų prasmės.
  • Tikslingai neperku vienkartinio plastiko (maišelių, puodelių, šiaudelių, valgymo įrankių). Primename, kad Europos Parlamentas šiais metais paskelbė draudimą nuo 2021 m. naudoti šiuos vienkartinius plastiko gaminius: vienkartinius indus, stalo įrankius, puodelius, gėrimams skirtas maišyti lazdeles, lazdeles, prie kurių tvirtinami balionai, ausų krapštukus ir žinoma – plastikinius šiaudelius.
  • Pirkdamas parduotuvėje renkuosi ne tik prekę, bet atkreipiu dėmesį ir į pakuotę, keldamas klausimą – kiek bereikalingų atliekų parsinešiu namo, įsigijęs tokį daiktą? Ar ta tara perdirbama? O gal verčiau užsukti į parduotuvę su savo tara?
  • Renginiuose tikslingai neimu nemokamų dovanėlių, mėginukų, suvenyrų, dovanų krepšelių, lankstinukų ir to, ko man tikrai nereikia – nes viskas atidurs stalčiuose, lentynose ir lauks savo eilės būti išmesti.
  • Užsuku į parduotuves, kuriose sveriami produktai pakuojami į savo atsineštinę tarą.

TAIP, nes mokausi mažinti vartojimą to, ko negaliu atsisakyti, pvz,:

  • Pirkdamas vieną ar kitą daiktą, įvertinu, ar tą daiktą aš tikrai naudosiu? O gal galiu tiesiog, prireikus jo, pasiskolinti iš savo draugų, kaimynų?
  • Vengiu spontaniško apsipirkimo „be plano“.
  • Perku mažiau, o nebenaudojamus daiktus perleidžiu tiems, kam jų galbūt reikia labiau nei man. Kur juos realizuoju? Komiso parduotuvėse, blusturgiuose, atiduotuvėse socialiniuose tinkluose (pvz. free your stuff / atiduotuvė Vilniuje), pristatau į benamių prieglaudas, moterų krizių centrus, bibliotekas, atiduodu draugams, kaimynams.

TAIP, nes mokausi panaudoti dar kartą tai, ką turiu, pvz.:

  • Pirkiniams neštis naudoju daugkartinius maišelius, krepšius;
  • Sugalvoju idėjų, kaip persiūti nebenešiojamus ir pabodusius rūbus, jų derinius.
  • Vienkartinius daiktus keičiu į daugkartinius (puodelius, virtuvinius rankšluosčius, šluostes, nosines, įkraunamas baterijas ir kt.);
  • Imu praktikuoti dalijimosi kultūrą – ne viską perku, bet pasiskolinu, išsinuomoju;
  • Perku ne tik naujus daiktus;
  • Sugedusį daiktą ne išmetu, o pasirūpinu jo sutaisymu.
  • Investuoju į brangesnius daiktus, kuriuos naudosiu ilgiau ir jų nereikės greitai išmesti.

TAIP, nes mokausi perdirbti tai, ko negaliu atsisakyti, vartoti ar panaudoti dar kartą, pvz.:

  • Mokausi atsakingo rūšiavimo praktikų ir jas taikau buityje, darbe;
  • Namuose rūšiavimui skyriau atitinkamą vietą (rūšiavimo dėžės, talpos).
  • Pirkdama naujus daiktus, pasidomiu ir jo perdirbimo Lietuvoje galimybėmis.

TAIP, nes mokausi kompostuoti – supūdyti tai, kas lieka, jei turiu galimybių kompostavimui ir sukuriamo galutinio produkto panaudojimui, pvz.:

  • Į komposto konteinerį metu kieme susidarančias organines atliekas, t. y. lapus, žolę, nuvytusias gėles;
  • Į kompostavimo konteinerį metu maisto likučius: vaisių ir daržovių likučius, arbatžoles, kavos tirščius, kiaušinių dėžutes, kiaušinių lukštus ir kt.
  • Paruoštą kompostą panaudoju dirvožemio tręšimui kieme, lauko ar vidaus augalų tręšimui.

TAIP, nes mokausi:

  • Esu užsiprenumeravęs keletą blog‘ų socialiniuose tinkluose, kur randu gerų idėjų apie gyvenimą kuriant mažiau atliekų;
  • Domiuosi aplinkosauga, ekologija, vartojimo mažinimo, minimalizmo ir atsakingo gamtai gyvenimo tema.

Kodėl verta gyventi kitaip, siekiant sukurti aplink mažiau atliekų?

  • Sumažėja produktų naudojimas;
  • Sumažėja sandėliavimo, priežiūros, daiktų remonto išlaidos;
  • Nebeperkant vienkartinių indų, sutaupoma pinigų;
  • Perkant maisto produktus didesniais kiekiais, sutaupoma pinigų;
  • Skatinamas kokybiškų, ilgai tarnaujančių daiktų pirkimas;
  • Skatinamas sveikas gyvenimo būdas.

Juk dažnai net nesusimąstome, kiek per dieną mūsų buityje susidaro atliekų ir kokią žalą kiekvienas iš mūsų, netinkamais vartojimo įpročiais, darome gamtai. Nereta nuomonė, kad dėl vieno mūsų teisingų rūšiavimo principų gamta nepajus naudos. Tuo tarpu ,,zero waste“ judėjimo propaguotojai tvirtina, kad ir vieno žmogaus tinkamas požiūris į atliekų rūšiavimą turi įtakos gamtos išsaugojimui.

Tad gal verta pabandyti?

Parengta pagal B. Johnson ir kitų gyvenimo būdo ir beatliekio judėjimo „zero waste“ principus